Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologas dr. Donatas Valiukas portalui lrytas.lt teigė, kad žvelgiant į daugiametes balandžio mėnesio kritulių normas šis mėnuo yra vienas sausesnių, t. y. daugiametė norma yra apie 36 mm kritulių.
Anot D.Valiuko, šiuo metu tokius procesus lemia virš mūsų susidaręs stiprus anticiklonas, nepraleidžiantis nuo Atlanto keliaujančių ciklonų, nešančių drėgmę.
„Kol kas pastebimas didelis kritulių trūkumas. Jis fiksuojamas nuo trečiojo kovo mėnesio dešimtadienio. Tai reiškia, kad kritulių trūkumas fiksuojamas jau tris dešimtadienius ir yra vietų, kur tas trūkumas fiksuojamas daugiau nei mėnesį. Tik per Velykas kai kur rytinėje, pietrytinėje šalies dalyje pasitaikė kritulių, taip pat pavienėse vakarinės šalies dalyse. Tačiau krituliai buvo negausūs ir tas trūkumas atsispindi visur. Ypač paviršinis dirvos sluoksnis, kuris yra sausas, nupustomas ir išdžiovintas“, – teigė klimatologas.
Džiūsta ir vandens telkiniai
Anot D.Valiuko, į kritulių trūkumą reaguoja ne tik dirvožemis, bet ir šalies vandens telkiniai, upės, ežerai. Upės yra pasekusios, ypač mažesnės, kurios daugiausia maitinamos lietaus vandeniu.
„Įprastai tokiu metu – kovą ir balandį – dar buvo galima jausti pavasarinį potvynį, tačiau dabar situacija yra visiškai kitokia. Tai galima sieti ir su klimato kaita, kadangi pavasariniai potvyniai praktiškai išnykę ir pastaruoju metu vyksta žiemą“, – aiškino specialistas.
Kaip teigė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjas Juozas Šimkus, tiek upėse, tiek ežeruose vandens kiekis yra mažesnis, nei įprasta tokiu metų laiku. „Pavyzdžiui, didžiosiose upėse: Nemune yra iki 1–1,5 metro mažesnis vandens lygis, negu įprasta balandžio mėnesį. Panaši situacija ir Neryje, Šventojoje. Mažesnėse upėse lygiai taip pat mažesnis – iki 1 metro mažiau, nei įprasta.
Remiantis ilgalaikiais stebėjimais, anksčiau, kai žiemos buvo sniegingos, pavasariniai potvyniai baigdavosi tik balandžio mėnesį. Šiais metais potvynis baigėsi jau vasario mėnesį“, – aiškino hidrologas J.Šimkus.
Gilesniame dirvos sluoksnyje vandens ir drėgmės dar yra. „Gruntiniai vandenys reaguoja į tai, bet tai vyksta pavėluotai. Pats minimumas gruntinių vandenų yra rugpjūtį ar rugsėjį. Kritulių trūkumas balandį atsilieps gruntinių vandenų kiekiui rugpjūtį ar rugsėjį“, – teigė J.Šimkus.
Stichinio reiškinio dar nėra
Eksremalaus nukrypimo, ekstremumo – stichinio reiškinio – dar nefiksuojama.
„Visi stichiniai, ekstremalūs reiškiniai turi tam tikrus kriterijus. Šiuo atveju tas sausumas siejamas su sausra, tačiau sausra yra skaičiuojama pagal hidroterminę formulę – kritulių ir temperatūros koeficientą aktyviu vegetacijos periodu, kai vidutinė paros temperatūra yra virš 10 laipsnių Celsijaus.
Tai reiškia, kad sausra net nėra pradėta skaičiuoti, o pradėjus skaičiuoti turi praeiti bent 30 dienų, kad būtų galima kalbėti apie sausrą. Tad neįprastos sąlygos ir nukrypimai nuo daugiamečių normų yra, tačiau pagal galiojančius teisės aktus dar negalime kalbėti apie sausrą ar apie ekstremumus“, – teigė klimatologas D.Valiukas.
Gegužę kritulių – arti normos
Remiantis turimais duomenimis, tikėtina, kad jau artėjantį savaitgalį kritulių bus. Žvelgiant į priekį, į gegužės mėnesį, kritulių turėtų būti arti daugiametės normos – 45 mm.
„Drėgmės tarsi bus, bet tam, kad atsigautų pasekusios upės, vienos ar dviejų lietaus dienų gali nepakakti. Jei lietaus artimiausiu metu nesulauksime, labiausiai kentėtų žemės ūkis, tačiau žala priklausys nuo auginamos kultūros.
Drėgmės trūkumas pirmiausia paveiktų žiemkenčius, vėluotų sėja, didelė tikimybė, kad tos kultūros nesudygs, tuomet reikėtų persėti, tada tai galų gale atsilieptų galutinės produkcijos kainai. Todėl rudenį gali būti pakoreguotos daržovių ir grūdų kainos“, – aiškino klimatologas.
Didėja ir gaisringumas
Pasak D.Valiuko, fiksuojamas ir didėjantis gaisringumas: daugelyje šalies rajonų paskelbta 4 gaisringumo klasė.
„Yra didelis gaisro pavojus, tačiau daug kas priklauso ir nuo temperatūros. Oro temperatūra nėra labai didelė, nes dieną įšyla, bet naktimis dar pakankamai vėsu. Paros vidutinė temperatūra yra gana žema. Tad jei panašus scenarijus būtų vasarą, gaisringumas būtų dar didesnis“, – sakė klimatologas.
Anot hidrologo J.Šimkaus, įprastai tokiu metu dirvožemis Lietuvoje dar būdavo įmirkęs nuo sniego tirpsmo. Kadangi sniegas nutirpo dar vasarį, dirvožemis yra gerokai išdžiūvęs. Be to, dienos jau ilgos, laikotarpis vėjuotas, saulė šildo, vyksta intensyvus garavimas, todėl dirvožemis stipriai išdžiūvęs. Todėl ir gaisringumas – itin aukštas.
