– Kaip apibūdintumėte hidrologinę sausrą? – paklausėme Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Prognozių ir perspėjimų skyriaus vyriausiosios specialistės Joanos Pumpolovič.
– Tai sausringas laikotarpis paviršinio vandens telkiniuose, kai vandens lygis daugiau nei pusėje matavimo stočių pasiekia šiltojo sezono vidutinį žemiausią daugiametį lygį. Tai pirmadienį buvo užfiksuota 28 stotyse iš 48.
Šiose stotyse stebėjimai vykdomi daugiau nei 30 metų, kad pasitaikytų ir sausringų, ir vandeningų laikotarpių. Iš surinktų duomenų išvedamas vandens lygio vidurkis. Jei kritinis lygis upėse pasiektas arba yra mažesnis už jį, skelbiamas pavojus: prasideda sausringas laikotarpis.
– Kokiose vietose upių vandens lygis labiausiai nukritęs?
– Labiausiai nuseko didžiausios mūsų upės Nemunas ir Neris. Blogiausia situacija yra Nemune ties Druskininkais, Nemajūnais, Smalininkais, Panemune, Šešuvyje ties Skirgailais, taip pat Ūloje ties Zervynomis, Mituvoje ties Žindaičiais, Neryje ties Jonava, Nevėžyje ties Babtais.
Šventosios ir Lėvens upėse vandens lygis artėja prie gamtosauginių debitų, tai yra minimalaus vandens nuotėkio, reikalingo, kad būtų užtikrinamos minimalios ekosistemų gyvavimo sąlygos.
Vakarų Lietuvos upėse iki vidutinio daugiamečio vandens lygio trūksta tik 16–29 cm, tai nėra labai daug. Tuo metu Nemune ties Druskininkais, Nemajūnais trūksta nuo 59 iki 79 cm iki tokio lygio.
– Ar hidrologinę sausrą lemia vien kritulių trūkumas?
– Daugiausia – taip. Jau net žiemą buvo galima matyti, kad sniego mažai ir iš jo tirpsmo vandens nebus daug. Pavasarį ir vasaros pradžioje ilgą laiką buvo karšta ir sausa, todėl vanduo telkiniuose nepasipildo. Gruntinio vandens lygis irgi žemas, vandens mažėja ir šuliniuose, gręžiniuose.
– Kokia padėtis Lietuvos ežeruose, Kuršių mariose? Jau gegužės mėnesį marios buvo gerokai nusekusios.
– Daug kur krinta ir ežerų lygis, bet jis daug stabilesnis nei upių. Tiesa, pavyzdžiui, Tauragnų ežere vidutinis daugiametis liepos mėnesio vandens lygis yra 78 cm, o liepos 2 dieną jis tebuvo 60 cm.
Kuršių mariose vandens lygis nukrito trumpam, vėliau pakilo ir buvo netgi aukštesnis. Šiuo metu jis ties Vente ir Nida yra tik 3 cm žemesnis už vidutinę daugiametę liepos normą, o ties Klaipėda – net 10 cm aukštesnis. Tačiau vandens lygis Kuršių mariose priklauso ir nuo vėjo krypties.
– Kokią žalą tokia sausra padarys ekosistemai ir žemės ūkiui?
– Mažėjant vandens didėja užterštumas, dėl karščio mažėja deguonies vandenyje, žuvims sunkiau kvėpuoti, kai kur išsikeroja vandens augalija.
Žemdirbiams hidrologinė sausra irgi labai nepalanki, daug kur trūksta vandens laistyti.
– Kiek lietaus reikėtų, kad atsikurtų normalus, šiam metų laikui būdingas vandens kiekis telkiniuose?
– Tai nustatyti sudėtinga. Žemė išdžiūvusi, itin sausa. Reikėtų ne tik didelio kritulių kiekio, bet ir kad lietus truktų ilgai. Trumpai palijus vanduo susigeria į gruntą, bet nepasiekia upių. Šiuo metu vyrauja trumpi lietūs, bet net ilgai lyjant situacija iš karto nepagerėtų.
– Ar šiemetė hidrologinė sausra – išskirtinė?
– Panašus sausringas laikotarpis ir hidrologinė sausra buvo užfiksuota 2015 metų rugpjūčio pabaigoje. Vandens lygis šalies telkiniuose tada tapo normalus tik spalio mėnesį.
Vyriausybė žada skelbti ekstremalią padėtį
Dėl sausros padarinių žemės ūkiui Vyriausybė ketina paskelbti valstybės lygio ekstremalią padėtį.
Ekstremali situacija visoje šalyje skelbiama, kai jos padarinių ribos viršija trijų savivaldybių teritorijas. Tokia padėtis jau paskelbta Varėnos, Prienų, Trakų ir Rokiškio rajonuose, bet sausros padarinių išplitimo ribos apima didžiąją dalį savivaldybių.
Užsitęsus sausrai vasarinių pasėlių derlius, manoma, sumažės apie 40 proc., kviečių, rugių – apie 54 proc., rapsų – apie 66 proc., grikių – 52 proc.
