Šis paminklas po Kernavės piliakalnių laikomas svarbiausiu istorine, archeologine ir kultūrine prasme.
Viduramžiais čia stovėjo viena svarbiausių gynybinių pilių kovose su kryžiuočiais. Jų pulkai dažnai puldinėjo Sudargą, ir 1317 metais kryžiuočiams pavyko sudeginti Sudargo pilį, gynusią kelią į Lietuvą. Kautynėse didikas Sudargas žuvo, o jo šeimyna pateko į nelaisvę. Gyvenvietė buvo žvėriškai nusiaubta.
Po šių įvykių pilis neatstatyta, tačiau pati gyvenvietė neišnyko.
Susiję straipsniai
Niekur Lietuvoje nepamatysi tokios panoramos, kaip čia – nuo Vorpilio piliakalnio. Čia pat papėdėje – pilkai melsva Nemuno juosta. Jeigu diena giedri ir skaidri, o regėjimas geras, anapus Nemuno galima įsižiūrėti net už 30 kilometrų esančius Tauragės kaminus. O akyliausieji giriasi, vakaruose įmatą net Ragainės ir Tilžės bokštus.
Keliaudami apie 2,5 km apeisite visus piliakalnius. Maršrutą sudaro: Grinaičių I (Žydkapių) ir Grinaičių II (Balnakalnio) piliakalniai, Bevardis piliakalnis, Burgaičių I (Vorpilio) ir Burgaičių II (Pilaitės) piliakalniai.
Piliakalniai labai suardyti, juose XVIII-XX a. pirmoje pusėje įrengus žydų kapines, 1944 m. aikštelės pakraščiais ir šlaituose iškasus apkasus ir prieštankinį griovį. Piliakalnių aikštelėse dauguma želdinių iškirsta, likę tik stambiausi medžiai, teritorija tvarkant žydų kapus aptverta, šlaitai apaugę medžiais. Priešpilis apardytas arimų, dirvonuoja, šlaitai apauga medžiais. Piliakalniai datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia.