Nacionalinis kosmoso tyrimų institutas paviešino nuotraukas, darytas iš kosmoso, kuriose matyti virš atogrąžų miškų pakibę gaisro dūmų debesys. Teigiama, kad šįmet čia gaisrų skaičius išaugo net 84 proc.
Pasigirdus tokiai informacijai į gaisravietes atvykę žurnalistai aptiko išdegusias, liepsnų nuniokotas vietas. Šalies prezidentas Jairas Bolsonaro iš pradžių kaltino nevyriausybines organizacijas įžiebus šiuos gaisrus, siekiant atkeršyti šalies valdžiai už sumažintą finansavimą.
Vėliau valstybės vadovas savo žodžių išsigynė – tikino, kad bus ištirtos nelaimės aplinkybės, tačiau šalyje neužtenka pajėgų, kad būtų suvaldyti visi gaisrai, kurie liepsnoja skirtingose vietose.
Kritikai teigia, kad pats J.Bolsonaro paskatino Amazonės miškų nykimą. Miškai padegami, gaisravietės sutvarkomos ir čia įsikuria fermos. Kirtimo mastas taip pat išaugęs: Brazilijos Amazonės miškų naikinimas liepos mėnesį padidėjo 278 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
Liepos mėnesį buvo iškirsta apie 2,25 tūkst. kvadratinių kilometrų atogrąžų miškų. Prezidentas jau per rinkimų kampaniją pažadėjo, kad vyriausybė kreips didelį dėmesį į šalies ekonomikos atgaivinimą ir tam naudos Amazonės regiono ekonominį potencialą.
J.Bolsonaro tiesiog vykdo savo rinkiminius pažadus.
Kertant atogrąžų miškus naikinama biologinė įvairovė, kyla grėsmė vietos bendruomenėms. Amazonės miškuose yra įsikūrę maždaug milijonas gyventojų, juose taip pat auga per tris milijonus augalų ir gyvūnų rūšių.
Žemės plaučiais vadinami Amazonės miškai daugiausiai driekiasi Brazilijoje ir dėl jų nykimo aplinkosaugos grupės kaltina J.Bolsonaro, nes jis leido kompanijoms nevaržomai kirsti šalies miškus.
Šiame regione kiekvienais metais medžiai pagamina 20 proc. Žemės atmosferoje esančio deguonies.
Amazonės miškai yra laikomi svarbiausia vieta, nuo kurios turi prasidėti kova su visuotiniu klimato atšilimu.