Baltų mitologijos rekreacinio (pažintinio) tako, dar vadinamo tiesiog Baltų mitologijos parku, kūrėjai siekia puoselėti senąsias baltų (aisčių) kultūros vertybes, ugdyti pilietiškumą, pažinti protėvių papročius, atskleisti jų originalų pasaulio ir visatos suvokimą.
Parko interneto svetainėje pateikiama jo kūrėjų informacija, kad jau pirmuose parko kūrimo žingsniuose buvo susidurta su problema, kaip atspindėti etnokultūros mitologinę struktūrą, nes baltų mitologinė sistema yra gana sudėtinga – dievybių ir mitologinių būtybių itin daug, apie 80.
Siekiant parodyti skirtingų dievybių sąryšį, paliekant galimybę ateityje keisti išraiškos elementus ir jų vietas, sukurtas verpstės formos parkas.
Kaip teigia parko kūrėjai, takų grupės sudaro erdves, pateikiančias pasaulio sąrangos, pasaulio medžio, žmogaus gyvenimo kelio, kosmoso modelio baltiškąjį suvokimą. Šalia takų – skulptūros, vaizduojančios baltų dievybes.
Išties takų struktūra labai įdomi – galima jais eiti ieškant konkrečios dievybės atvaizdo, galima paeiliui pereiti skirtingas takų grupes. Prieš įžengiant pasitinka dievybės Bentis ir Kelukis, kurie, tikima, padėdavo išeiti į kelionę ir lydėdavo jos metu.
Kai kurios parke vaizduojamos dievybės tikrai žinomos daugeliui, pavyzdžiui, Perkūnas, Praamžius, Patrimpas, Žemyna, Milda, Gabija, Austėja, Giltinė, Bangpūtys ir kiti mūsų ausiai įprastesni vardai.
Tačiau ar žinote, ką mūsų protėviai vadino Drebkuliu, Aušautu, Bubilu, Rūgučiu, Svaikstiku ar Lada?
Informacija apie dievybes, jų „atsakomybės“ sritis, juos garbinusias gentis ir vyravusias apeigas pateikiama keliomis kalbomis – lietuvių, latvių, anglų, rusų, o kai kurios informacinės lentelės – ir vokiečių kalba.
Teritorijoje yra ir ugnies aukuras, o vaikams – atrakcionai. Taip pat kai kurios dievybių skulptūros turi judančių detalių, taigi, galima bandyti pakelti Kalvio kūjį, pasukti prie deivės Lados skulptūros esantį Žvaigždynų ratą, tikintis, kad noras išsipildys, pasigrožėti Svaikstiką supančiais paukščiais ar pasiklausyti prie Perkūno tilindžiuojančių vėjo varpelių. Norintys atsipūsti gali prisėsti ant suolelių ar net pažvelgti į Dausas.
Kai kurių parko plane nurodytų skulptūrų lankantis praėjusią savaitę nepavyko pamatyti, tačiau buvo gausu ženklų, kad parko teritorija tvarkoma, eksponatai atnaujinami. Taigi, nuvykti ten galima ne kartą ir, ko gero, kaskart pavyks pamatyti ką nors naujo.
Beje, šalia parko yra ir „Vadimo labirintas“, kurio centre yra iš akmenų suformuotas „Likimo šulinys“. Jo kūrėjai sako, kad ir kokiais takais beeitum labirintu, vis tiek pateksi į vieną vienintelį tašką, tad labirintą galima laikyti žmogaus gyvenimo kelio į savo likimą simboliu.
