Perspėjimo dėl cunamio paskelbta nebuvo, taip pat kol kas nepranešama apie aukas ar didesnę žalą.
Kupango mieste, į pietus nuo žemės drebėjimo epicentro, esančio Bandos jūroje, išsigandę gyventojai bėgo į lauką, nes ėmė virpėti pastatai ir gatvių žibintai.
„Kai įvyko drebėjimas, buvau prekybos centre, – pasakojo vietos gyventoja Engky Nussi. – Daug žmonių išbėgo į lauką, kai iš lentynų ėmė kristi daiktai, o mes bijojome, kad gali įvykti kažkas blogiau.“
Jūroje įvykusio požeminio smūgio hipocentras buvo daugiau kaip 600 km gylyje, maždaug 220 km į pietus nuo Katabu Sulavesio saloje.
Žiniasklaidos teigimu, drebėjimas buvo juntamas už kelių šimtų kilometrų nuo epicentro.
Giliai užfiksuoti žemės drebėjimai paprastai padaro mažiau žalos nei tie, kurių hipocentras būna mažesniame gylyje.
„Kol kas negavome pranešimų apie žalą“, – apie naujausią drebėjimą sakė Indonezijos meteorologijos, klimatologijos ir geofizikos agentūra.
Indonezija priklauso vadinamajam Ramiojo vandenyno ugnies žiedui – tektoninių lūžių lankui, kuriame įvyksta didelė dalis viso pasaulio žemės drebėjimų, cunamių ir ugnikalnių išsiveržimų.
2018 metais per 7,5 balo žemės drebėjimą ir jo sukeltą cunamį Palu mieste Sulavesio saloje žuvo arba dingo daugiau kaip 4,3 tūkst. žmonių.
2004 metais itin galingas žemės drebėjimas Indijos vandenyne sukėlė cunamį, daugelyje regiono šalių nusinešusį daugiau kaip 220 tūkst. žmonių gyvybių, tarp jų apie 170 tūkst. – Indonezijoje.
