Potvyniai taip pat užliejo daugybę dirbamos žemės plotų.
Birželį Šiaurės Korėja pripažino, kad susiduria su maisto krize. Ši žinia šalyje, kurios žemės ūkio sektorius jau seniai yra smarkiai nustekentas, sukėlė nerimą.
Remiantis praėjusį mėnesį paskelbta Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) prognoze, Šiaurės Korėja šiemet susiduria su maždaug 860 tūkst. tonų maisto trūkumu. JT įspėjo, kad šalis gali patirti „sunkų badmetį“.
Valstybinės televizijos KCTV reportaže matyti iki stogų apsemti namai, keliai, apgadinti tiltai. Jame teigiama, kad Pietų Hamgjongo provincijoje buvo užlieti arba nuplauti „šimtai hektarų dirbamos žemės plotų“.
Kadangi žemė jau prisisunkusi vandens, tolesni lietūs gali padaryti dar daugiau žalos, transliuotojui sakė Šiaurės Korėjos meteorologijos agentūros vadovo pavaduotojas Ri Yong Namas.
„Prognozuojame stiprų lietų iki rugpjūčio 10 dienos įvairiuose regionuose, esančiuose rytinės pakrantės zonoje“, – teigė jis.
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas valstybiniam dienraščiui „Rodong Sinmun“ šeštadienį pareiškė, kad „visi sektoriai ir padaliniai“ turi imtis priemonių „iš anksto užkirsti kelią gaivalinėms nelaimėms“.
Ekstremalūs klimato reiškiniai paprastai sukelia didesnį poveikį izoliuotai šaliai dėl prastos infrastruktūros, o dėl miškų naikinimo ji tapo pažeidžiama potvynių.
Praėjusių metų vasarą siautę taifūnai taip pat sukėlė potvynių, nuniokojusių dirbamos žemės plotus ir sugriovusių tūkstančius namų.
Kim Jong Unas birželį teigė, kad dėl taifūnų sukeltos žalos aprūpinimo maisto produktais padėtis „darosi įtempta.
Šiaurės Korėja, siekdama apsisaugoti nuo koronaviruso pandemijos, šiuo metu taiko izoliacinę politiką, todėl prekyba su Pekinu – šalies ekonomikos pagrindiniu gelbėtoju – sulėtėjo.
Dešimtajame dešimtmetyje, žlugus Sovietų Sąjungai, šalis liko be itin svarbios paramos, todėl Šiaurės Korėjoje kilo badas, nusinešęs šimtus tūkstančių gyvybių.
