Europos Komisija siekia, kad Europa iki 2050-ųjų taptų pirmuoju pasaulyje neutralaus poveikio klimatui žemynu. Pirmasis žingsnis norint įgyvendinti šio kurso įsipareigojimus – iki 2030 metų sumažinti grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 55 procentais, lyginant su 1990 metų lygiu. Norint pasiekti šį tikslą, pokyčių grandinė laukia visuose ekonomikos sektoriuose – pradedant nuo transporto, gamybos, baigiant žemės ūkiu.
Didžiausią taršą Lietuvoje kelia transporto sektorius. Jis sudaro apie 30 procentų visų išmetamų šiltnamio dujų. Antroje vietoje rikiuojasi energetikos sektorius, kurio dalis – beveik 28 procentai, ir žemės ūkis, kurio dujų išmetimas siekia 20 procentų. Tačiau jau dabar esama sprendimų, kurie gali ženkliai sumažinti šiuos skaičius. Skaitmenines energetikos valdymo technologijas ir sprendimus kurianti įmonė „Schneider Electric“ būtinumą mažinti CO2 emisiją ir kurti atsakingą bei neutralų gamtai verslą suprato jau seniai, o dabar gali džiaugtis šiemet pelnytu tvariausios pasaulio bendrovės vardu.
Tokioje įmonėje viskas – nuo pastato, kur dirba įmonės personalas, iki gamybos procesų – yra maksimaliai skaitmenitizuota, elektrifikuota, suefektyvinta, o daromas neigiamas poveikis gamtai sumažintas iki minimumo.
Įmonė taip pat siekia 25 metais anksčiau (t. y. iki 2025 m.) nei Europa tapti neutrali CO2 požiūriu ir padėti kitoms įmonėms 800 milijonų tonų sumažinti CO2 emisijas. Tokį kiekį šiltnamio efektą sukeliančių dujų Lietuva į aplinką išmestų per 57 metus. Pasak „Schneider Electric“ Baltijos šalių regiono generalinio direktoriaus Denis Gacicha, jau dabar pasaulyje egzistuoja technologijų ir inovacijų, kurios gali ženkliai sumažinti žmogaus ir pramonės daromą žalą gamtai, tereikia pradėti jomis naudotis.
„Tvarumo negalima įsivaizduoti be dviejų esminių dalykų: skaitmenizavimo ir elektrifikavimo. Jie atveria visiškai naujas galimybes, pasitelkę į pagalbą skaitmenizaciją, galime išnaudoti daiktų interneto galimybes, efektyviau valdyti pramonės įmones, pastatus ir t. t. Jau dabar jie galėtų būti 30 proc. efektyvesni, jei energijos valdymui būtų pasitelktas dirbtinis intelektas ir skaitmeninės daiktų interneto technologijos, o tai yra ženklus prisidėjimas prie aplinkos taršos mažinimo.
Pagrindinė problema yra ne technologijos, esmė yra žmonės, kurie linkę daryti tai, ką jie įprato daryti daugelį metų. Mums nereikia laukti naujų technologijų ir sprendimų. Dirbtinis intelektas, daiktų internetas, didieji duomenys – visa tai jau sukurta, mums lieka tik pradėti naudotis technologijų sukurtais privalumais ir atnešama nauda“, – sako „Schneider Electric“ Baltijos šalių regiono generalinis direktorius D. Gacicha.
Viena didžiausių ir moderniausių ekologinio žemės ūkio įmonių grupių Lietuvoje ir Europoje „AUGA group“ irgi kuria technologijas, kurios padeda eliminuoti žemės ūkio veikloje generuojamas šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Siekdama sumažinti maisto gamybos grandinės sukeliamą žalą gamtai, 2021 m. bendrovė pristatė savo sukurtą pirmąjį profesionaliam naudojimui skirtą hibridinį biometanu ir elektra varomą traktorių. Be to, įmonė vysto emisijas mažinančias pašarų technologijas ir tvarios augalininkystės sistemą – regeneracinę sėjomainą. Žengdama žingsnį tvarumo link, įmonė užsibrėžė tikslą savo veikloje ne tik atitikti ekologinio ūkininkavimo taisykles, bet ir taikyti dar aukštesnius tvarios žemdirbystės standartus.
„Mes savo veikloje taikome geriausias ekologijos praktikas, bet ir tai yra per mažai siekiant tiekti maistą be kainos gamtai, todėl siekiame pasiūlyti sprendimą, kaip sukurti maistą, kurio gamybos būdas būtų visiškai nekenksmingas gamtai. Deja, šiandien maisto srityje dar neegzistuoja nei vienas produktas, kuris būtų pagamintas nežalojant gamtos, o ši žala yra labai didelė – net ketvirtadalis visų pasaulio emisijų ateina iš maisto, kurį mes vartojame, todėl mes kasdien dedame maksimalias pastangas, kad šį skaičių sumažintume“, – sako Kęstutis Juščius, „AUGA group“ generalinis direktorius.
Daugiau apie žaliojo kurso inovacijas, būdus, kaip kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie žalesnės aplinkos kūrimo, žiūrėkite jau šį šeštadienį laidoje „Inovacijų DNR“.
