„Nepriekaištinga rožių formos koralų būklė ir teritorijos, kurioje jie aptikti, dydis, yra neįprastas atradimas“, – sakoma pranešime.
Koralinius rifus, pavyzdžiui, Didįjį barjerinį rifą prie Australijos krantų, pastaraisiais metais smarkiai paveikė klimato kaita. Rifas prie Taičio salos, kuri priklauso Prancūzijos užjūrio teritorijai Prancūzijos Polinezijai, UNESCO duomenimis, yra 3 km ilgio ir 30-65 metrų pločio. Jis yra 35-70 metrų gylyje. Kai kurių koralų apimtis yra du metrai.
„Tai praktiškai netyrinėta teritorija“, – agentūrai AFP sakė jūrų biologė ir koralų ekspertė Laetitia Hedouin iš Prancūzijos tyrimų centro CNRS.
Anot ekspertės, tai, kad koralinis rifas yra giliai, greičiausiai apsaugojo jį nuo klimato šilimo padarinių. „Koralai nerodo streso ar ligų požymių“, - pažymėjo ji. Tuo tarpu rifai Prancūzijos Polinezijoje, kurie yra arčiau jūros paviršiaus, 2019-aisiais kentėjo nuo koralų blukimo.
