Pasak Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos Klaipėdos sinoptikų, savaitgalį Klaipėdoje ir Ventėje fiksuotas uraganinis 35 m/s stiprumo vėjas, Šilutėje – 29 m/s. „Vėjas nuo 33 m/s jau laikomas uraganu“, – paaiškino sinoptikė.
Jos teigimu, šių metų sausio mėnuo įeis į istoriją kaip itin audringas mėnuo, nes stichinio stiprumo vėjas buvo fiksuotas net 5 kartus.
Hidrometeorologė Judita Navašinskienė papildė kolegę, kad uraganinis vėjas Baltijos jūros bangas sukėlė iki 6 metrų aukščio.
„Šįsyk mums kliuvo pietinis uragano, kuris pavadintas „Malik„ vardu, pakraštys. Pas mus stichija šėlo tik pusdienį, kur kas labiau nuo šio uragano nukentėjo Latvija, Danija, Švedija, Jungtinė Karalystė, Norvegija. Ten stichija siaubė net dvi dienas, yra žuvusiųjų, tūkstančiai žmonių liko be elektros“, – komentavo pašnekovė.
Sinoptikės teigimu, pirmadienio rytą nurimusi stichija artimiausiu metu nesugrįš. „Šią ir kitą savaitę stiprių vėjų nenusimato“, – sakė specialistė.
Fiksavo rekordą
„Faktiškai užfiksuotas bangų aukštis Klaipėdos uoste buvo 5 metrai, tačiau iš tiesų buvo 6, gal ir 7 metrai. Bangų aukščio matavimo davikliai atsidūrė po vandeniu ir tikrojo aukščio negalėjo užfiksuoti“, – patikslino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus padėjėja ryšiams su visuomene Ignė Rotautaitė-Pukenė.
Pašnekovės teigimu, Klaipėdoje sekmadienį, 17 val., užfiksuotas ir pirmasis vėjo stiprumo rekordas šiais metais – 34,3 m/s.
Dėl stichijos Klaipėdos uoste laivyba buvo sustabdyta naktį iš šeštadienio į sekmadienį ir atnaujinta tik pirmadienį apie 8.30 val. Dėl to į uostą negalėjo įplaukti 6 laivai, išplaukti – 4 laivai.
„Nei laivai, nei kita uosto įranga nuo uragano nenukentėjo. Laimei, nenukentėjo ir žmonės. Norime priminti, kad lipti ant molo esant tokio stiprumo vėjui ir bangavimui yra labai pavojinga. O tokių drąsuolių, rizikuojančių savo ir kitų saugumu bei gyvybe, savaitgalį netrūko.“
Lipo ant molo
Pirmojoje Melnragėje, prie molo, įsikūrusios kavinės darbuotoja sakė, kad romantiškai nusiteikę klaipėdiečiai sekmadienį plūdo prie jūros labiau nei saulėtą dieną. „Iš tiesų buvo labai gražu, nors šiek tiek ir baugu. Žmonės plūdo pasigrožėti stichija, Melnragėje prie įvažiavimo link molo nusidriekė ilgiausias automobilių kamštis“, – įspūdžiais dalijosi kavinės darbuotoja.
„Kad ir kaip romantiškai atrodo stichija, tačiau norime priminti, kad nuo molo ir bangolaužių praeityje bangos per audras yra nuplovusios ne vieną žmogų. Anksčiau net kabindavome lentelę, kiek nukentėjo ir žuvo. Pastaraisiais metais tokių nelaimių nebuvo. Bauginančią lentelę nukabinome, kai buvo pastatyta skulptūra ant molo, tačiau labai tikimės didesnio sąmoningumo“, – priminė I. Rotautaitė-Pukenė.
Išvartė medžius
Krante uraganas taip romantiškai neatrodė ir paliko daugybę nuostolių.
Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyresnysis specialistas Linas Pušinskis „Vakarų ekspresui“ sakė, kad ugniagesiai sekmadienį vos spėjo suktis.
„Per parą nuo sausio 30-osios 7 valandos ryto iki 31-osios tokio pat laiko sulaukėme 159 iškvietimų iš viso Klaipėdos rajono, iš jų 47 incidentai buvo Klaipėdos mieste.
Lūžo medžiai, virto tvoros, nukentėjo namai ir automobiliai.
Laimei, neturime duomenų, kad būtų nukentėję žmonės“, – informavo pašnekovas.
Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos specialistai iš viso suskaičiavo 112 nuo vėjų virtusių medžių, 10 avarijų dėl nutrauktų laidų, 9 iškvietimus dėl nepritvirtintų konstrukcijų sukeltos žalos. Pirmadienį, jau nurimus audrai, iki 10 val. ugniagesiai buvo dar kviečiami 10 kartų, kad likviduotų jos paliktus padarinius.
Klaipėdos savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė teigė, kad Klaipėdos mieste uraganinio vėjo padaryti nuostoliai – dideli.
„Labiausiai nukentėjo miesto žaliasis drabužis ir paplūdimiai. „Per keletą valandų gavome pranešimus apie 50 vėjo išverstų medžių. Malūnų parke nukentėjo 10 medžių, Ąžuolų giraitėje – 3, Draugystės parke – 11, I. Simonaitytės parke – 4.
Daug medžių lūžo daugiabučių namų kiemuose, yra ir užgriuvusių ant automobilių, vienas medis užgriuvo ant bažnyčios tvoros Panevėžio gatvėje, kitas – ant darželio „Klevelis“ tvoros. Ir tai dar ne viskas, manau, kad per artimiausias dienas dar gausime daugiau pranešimų apie vėjovartas. Stipriai nukentėjo ir paplūdimiai“, – sakė I.Šakalienė.
Anot Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos, uragano „Malik“ padariniai šalinami pasitelkus dvigubai didesnes pajėgas nei dirbama įprastai.
Nusiaubti paplūdimiai
BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ direktorius Olegas Mariničius patvirtino, kad daugiausia žalos uraganas padarė Girulių paplūdimiui.
„Kopos paplautos nuo 1 iki 1,5 metro. Takų ir apžvalgos aikštelės fundamentai apnuoginti. Giruliuose apžvalgos aikštelė sulaužyta, bet ne katastrofiškai, dar galima suremontuoti. Kituose paplūdimiuose išpustytas smėlis: vienur jo daugiau, kitur mažiau, didelių nuostolių nėra, bet atsirado žmonėms vaikščioti pavojingų vietų. Mes jas aptveriame“ – sakė „Vakarų ekspresui“ O. Mariničius.
Pasak pašnekovo, paplūdimiuose po stichijos šėlsmo atsirado daug medienos ir kitokių sąnašų bei naujų objektų.
„Pirmojoje Melnragėje atsirado betono, metalo konstrukcijos, kanalizacijos vamzdis kažkoks išlindo. Anksčiau galimai visa tai slėpė smėlis, o dabar jūrai jį paplovus, viskas atsidengė. Bus proga pašalinti, kai tik jūra atslūgs ir galėsime privažiuoti su technika. Šiuo metu vandens lygis dar yra pakilęs“, – vakar sakė O.Mariničius.
Sutriko vandens tiekimas
Neramus savaitgalis buvo ir bendrovės „Klaipėdos vanduo“ operatyvinio valdymo grupei. Daugiau nei 30 metų dirbantys darbuotojai pamena, kad tokių iššūkių sulaukta tik per 1999 metais vykusią audrą, kuri pavadinta „Anatolijumi“.
„Operatyvinio valdymo grupėje, kurioje stebimas visų vandenviečių, nuotekų valyklų, siurblinių darbas, pirmieji signalai gauti dar naktį iš šeštadienio į sekmadienį, tačiau didžiausi iššūkiai prasidėjo sekmadienį, apie 15 valandą.
Nuotolinėje technologijų sistemoje buvo matyti, kad vienoje po kitos vandenviečių nutrūksta elektros energija, dėl to sutrinka ir vandens tiekimas. Nuo pietų ir visą šią naktį dirbo gausios mūsų darbuotojų pajėgos – elektrikai, AVS, tinklų tarnyba.
Vanduo kelioms valandoms buvo dingęs Gargžduose, vandens slėgio svyravimai buvo jaučiami III ir I vandenvietėje, tačiau Klaipėdos gyventojams vandens tiekimas nebuvo nutrūkęs.
Užtikrinant vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą pagrindiniuose objektuose – III vandenvietėje, I vandenvietėje, Dumpių nuotekų valykloje – įjungti generatoriai, palaikantys elektros energiją“, – sakė bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.
Bendrovė informavo, kad pirmadienį dar buvo sutrikęs vandens tiekimas 12-oje iš 43 vandenviečių, daugiausia jų – Klaipėdos rajone, kaimo vietovėse. „Apie 5000 Klaipėdos rajono gyventojų laikinai netiekiamas vanduo. Darbas yra sutrikęs ir 14 nuotekų siurblinių, dauguma jų kaimo vietovėse.
Vanduo bus pradėtas tiekti, kai tik ESO atnaujins elektros energijos tiekimą. Informuojame, kad vandens tiekimui reikalingas elektros energijos aprūpinimas iš trijų fazių, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas jo tiekimas. Bendrovė „Klaipėdos vanduo„ deda pastangas kiek įmanoma greičiau atnaujinti vandens tiekimą, nuolat bendradarbiauja su ESO“, – rašoma spaudai išplatintame pranešime.
Dingo elektra
Uraganui įsismarkavus, pietvakarinėje šalies dalyje daugelis žmonių susidūrė su elektros energijos tiekimo sutrikimais. Klaipėdoje sekmadienio vakarą prie žvakių leido Dragūnų kvartalo gyventojai, o Klaipėdos rajono žmonės guodėsi, kad be elektros praleido net po penkias valandas.
Pasak „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) Ryšių su visuomene projektų vadovo Pauliaus Kalmanto, pirmadienį, 13 val., elektros tiekimas atnaujintas jau 74 tūkst. vartotojų, kuriems elektra buvo dingusi ilgiau nei tris minutes.
„Klaipėdos regione pirmadienį per pietus vis dar neturėjo elektros energijos apie 12 500 vartotojų, 23 300 vartotojų sutrikimas buvo pašalintas greičiau nei per 3 min., 34 620 vartotojų elektros energijos tiekimo prijungimas truko ilgiau nei 3 min. Dirba 72 brigados“, – informavo P.Kalmantas.
Pasak ESO atstovo spaudai, pagrindinė elektros energijos persiuntimo nutraukimo priežastis buvo dėl galingos audros pažeistos elektros oro linijos.
„Šios vėtros atveju, energijos tiekimo atstatymą sunkino ir tai, jog itin stiprus vėjas nutraukdavo elektros energiją pakartotinai, taip pat kėlė pavojų vykdant gedimų šalinimą, keliai nutolusiuose vietovėse sudėtingai pravažiuojami bei itin slidūs“, – aiškino ESO atstovas.
