Pasirodo, iš paplūdimių barų karkasų po audrų liko vienintelis Giruliuose, visi kiti nuplauti. Šiuo metu visi jie atstatomi. Beje, šiemet vyrų paplūdimys Smiltynėje perkeltas į kitą vietą.
„Smiltynėje buvo taip: vyrų pliažo gabaliukas, tuščia maždaug 700 metrų zona, kurioje nebudi gelbėtojai, nėra persirengimo kabinų, šiukšliadėžių, ir vėl vyrų pliažas. Šiemet iš naujo perbraižius paplūdimių ribas bus padarytas vienas vyrų paplūdimys. Dabar visus vyrus sukelsime į vieną pusę, o šalia jų liks nudistai“, – „Vakarų ekspresui“ sakė „Klaipėdos paplūdimių“ direktoriaus pavaduotojas Alvydas Girdvainis.
Taigi, anoje kranto pusėje nebebus dviejų vyrų pliažų. Smiltynės bendruomenės pageidavimu vienas jų patrauktas toliau nuo tako. Mat iš Klaipėdos jachtklubo prie jūros einantys poilsiautojai, daugiausia užsieniečiai, iš karto atsidurdavo prie vyrų paplūdimio. A.Girdvainis sakė, kad vyrų paplūdimys buvo patrauktas nuo to tako toliau į Nidos pusę ir dabar nuo jachtklubo ateisiantys poilsiautojai pateks į bendrąjį, o ne į vyrų pliažą.
Priminsime, kad Klaipėda turi penkis paplūdimius – Pirmosios Melnragės, Antrosios Melnragės, neįgaliųjų, Girulių ir Smiltynės.
Šiemet pagaliau bus pažymėta ir Smiltynės paplūdimyje visada buvusi beveik 700 metrų ilgio zona, kurios „Klaipėdos paplūdimiai“ neprižiūri. Tai vadinamasis laukinis paplūdimys.
Melnragėje yra maždaug 600 metrų paplūdimio ruožas, einantis nuo bunkerio iki šiaurinio molo, kuriame taip pat nebudi gelbėtojai. Tai vadinamasis molo paplūdimys. Jis priklauso Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, ji turėtų jį ir prižiūrėti, bet tradiciškai jį tvarko „Klaipėdos paplūdimiai“. Banglentininkų, „kaituotojų“ prašymu vasarą jiems buvo pastatyta persirengimo kabina.
Beje, yra dvi vietos paplūdimiuose, kur galima ateiti ir su šunimis, taip sakant, du šunų pliažai – vienas Melnragėje prie molo, kitas – Smiltynėje prie molo.
Audros gerokai pasidarbavo
Šiemet praūžusios audros gerokai aptalžė Klaipėdos paplūdimius. Pasak A.Girdvainio, gal jos ir nebuvo stipresnės už 1999-aisiais siautusį uraganą Anatolijų, bet nuostolių pridarė daug: labai daug nuplauta smėlio, nemažai medinių laiptų, takų ir kt.
„Vanduo nuplovė visus mūsų vandentiekius, kurie buvo prijungti prie geriamojo vandens fontanėlių, dušinių, kuriose žmonės galėdavo nusiplauti jūros vandenį. Viskas buvo išplauta, išdraskyta. Ir visa tai reikės atstatyti. Kol kas to negalėjome padaryti dėl orų, nes naktimis dar šaldavo“, – sakė „Klaipėdos paplūdimių“ direktoriaus pavaduotojas.
„Klaipėdos paplūdimiai“ kasmet gauna lėšų iš gamtosauginių fondų takams, laiptams atnaujinti. Jau įvyko konkursas ir jau yra parinktas laimėtojas, kuris atliks atstatymo, atnaujinimo darbus. Šiuo metu dar vyksta baigiamosios procedūros. Rangovas dirbs ir visą sezoną, atstatys ar statys naujus laiptus, ties takus.
Žinoma, pagrindiniai takai ir laiptai bus sutvarkyti iki sezono pradžios, kad žmonės galėtų patogiai prieiti prie jūros. Tačiau visų laiptų, kuriuos nuplovė audros, nebus spėta suremontuoti. „Klaipėdos paplūdimiai“ – biudžetinė įmonė, ji privalo skelbti konkursą, o tai užtrunka. Tad atstatymo darbai bus dirbami iki pat rudens.
Pasak Melnragės ir Girulių tvarkymo skyriaus vedėjo Mariaus Malioriaus, nuo audrų daugiau ar mažiau nukentėjo visi paplūdimiai: vienuose buvo labiau paplauti skardžiai, kitur – laiptai. Kai kur buvo tiek nulaižytos kopos, kad laiptai liko kabėti ore.
Bene didžiausias nuostolis – Giruliuose buvo nuplauta visa apžvalgos aikštelė, kurioje buvo žmonių pamėgta terasa, prie kurios buvo įrengtas ir privažiavimo takas negalią turintiems žmonėms. Ten viskas buvo sulaužyta į šipulius.
Smiltynėje, pasak A.Girdvainio, nuostolių gal kiek mažiau, bet irgi buvo. Ten į takus ir laiptus labai daug investavo Kuršių nerijos nacionalinis parkas. Per kelerius metus jų ten buvo pridaryta nemažai. Parkas irgi ruošiasi atstatyti tuos laiptus iki sezono pradžios. Daugiausia nuostolių pridaryta ruože nuo Juodkrantės į Nidos pusę – ten skardžiai gerokai paplauti.
Darbai pabrango 50 proc.
„Klaipėdos paplūdimių“ biudžetą kiekvienais metais tvirtina miesto Taryba. 2022-ųjų metų biudžetas – apie 1 mln. eurų. Tačiau apie 70 proc. šios sumos sudaro darbuotojų atlyginimai.
Įmonė turi 23 nuolatinius darbuotojus. O sezono metu, skaičiuojant ir gelbėtojus, ir papildomą pagalbinį personalą, ir medikus, joje dirbančių žmonių skaičius išauga iki 103. Uostamiesčio pusėje esantiems paplūdimiams prižiūrėti žiemos laikotarpiu būna skirti 4 nuolatiniai darbuotojai, o Smiltynės pusėje – du. Vasaros sezono metu jų būna kur kas daugiau.
„Skaičiavome audrų padarytus nuostolius. Tikėjomės, kad kas nors pagelbės iš kokių nors fondų, bet didžiąja dalimi viską tenka daryti iš savo lėšų. Atlyginimai kyla, kainos kyla, o mūsų biudžetas – ne. Problemų daugėja, ypač šiemet, kai tokios kuro kainos“, – paklaustas apie nuostolius, kalbėjo A.Girdvainis.
Pasak M.Malioriaus, tokiems audros padariniams likviduoti realiai lėšų nebuvo numatyta, išskyrus gamtosaugos fondo lėšas, kurios skirtos takams ir laiptams atstatyti. Šiemet jų skirta trigubai daugiau, matyt, pavyko kur nors sutaupyti.
Šiemet gauta apie 95 tūkst. eurų. Žinoma, kai dabar taip auga kainos, tai nėra didelė suma. Pasak A.Girdvainio, prie pernai siūlytos darbų kainos konkurse šiemet planuota pridėti 30 proc. daugiau turint omenyje, kad didės kainos, bet vis tiek nepataikyta. Darbai pabrango apie 50 proc., palyginti su pernai metų kainomis.
„Buvome susiplanavę, ką reikės atstatyti, kiek ko reikia naujai pastatyti, bet visi konkurso dalyviai viršijo mūsų planuotus pinigus. Mažiausia pasiūlyta 120 tūkst. eurų kaina viršyta beveik 30 tūkst. eurų, o tiek pinigų mes neturime. Teks mažinti atliekamų darbų kiekį“, – sakė direktoriaus pavaduotojas ir pridūrė, kad, ko gero, bus nutiesta mažiau naujų takų.
Buvo numatyta tiesti naują taką tarp Pirmosios ir Antrosios Melnragės. Pernai nuo palei Girulių plentą esančių automobilių stovėjimo aikštelių iki kopų buvo nutiestas naujas gražus 1,5 metro pločio takas – visas kilometras naujo tako. Šiemet planuota tiesti antrą to tako dalį, sujungti su Antrąja Melnrage, tačiau gali būti, kad, atstačius laiptus, sutvarkius priėjimus į paplūdimius, naujam takui lėšų neužteks.
Bet A.Girdvainis patikino, kad neįgaliųjų paplūdimyje šiemet bus paklotas naujas surenkamasis takas, kad jie galėtų su vežimėliais nuvažiuoti iki pat vandens.
Ruošiamasi būsimam sezonui
Pasak „Klaipėdos paplūdimių“ direktoriaus pavaduotojo A.Girdvainio, šias pareigas einančio jau trečius metus, šiuo metu daromi nematomi pliažų valymo darbai. Sezonui būti pasiruošus stengiamasi maždaug likus savaitei dviem.
Tik gegužės pradžioje į paplūdimius bus pradėtos vežti persirengimo kabinos, prie jų statomi suolai, šiukšliadėžės, kabinami garsiakalbiai, ruošiamos pernai įrengtos išmaniosios stotelės neįgaliųjų paplūdimyje ir Smiltynėje prie gelbėjimo stoties ir t. t. Pasak M. Malioriaus, „Klaipėdos paplūdimių“ Melnragės ir Girulių tvarkymo skyriaus vedėjo, šiuo metu daugiausia atliekama dažymo darbų.
„Rūpesčių daug. Reikia spėti iki sezono viską sutvarkyti, nudažyti, išvežioti, sustatyti visus riboženklius, persirengimo kabinas, įkasti šiukšliadėžes ir t. t.“, – „Vakarų ekspresui“ sakė jis.
Paplūdimių smėlis bus valomas prieš pat prasidedant sezonui, nes po žiemos jame būna visokių šiukšlių. Jis valomas ir sezono metu anksti ryte, kol dar nebūna poilsiautojų.
Šiemet paplūdimių valymo talka jau įvyko, šiukšlių pririnkta per 1 000 maišų. Dalyvavo ne tik klaipėdiečiai, bet ir nuo karo pabėgę ukrainiečiai.
Klaipėdos pusėje esančiuose paplūdimiuose bus pastatyta 30 persirengimo kabinų ir dar 4 pritaikytos negalią turintiems žmonėms, tiek pat suolų, nuo šiaurinio molo iki Girulių, iki stovyklavietės „Žuvėdra“, bus įkasta apie 80 šiukšliadėžių.
Didžiulė bėda – šernai
„Jau kelerius pastaruosius metus didžiulė bėda – šernai, kurie pasidarė labai aktyvūs. Reikia nuolatos tvarkyti tai, ką jie pridaro. Neužtenka sulyginti su grėbliais visą jų sudarkytą dirvožemį, reikia specialios technikos, kokių nors akėčių, vėl supurenti žemę, užsėti žole.
Mes neturime tiek pajėgumų, kad visa tai galėtume padaryti. Jie kniso žemę visą žiemą. Nuo jachtklubo išarė net iki Senosios perkėlos. Tą teritoriją mes turime prižiūrėti, nušienauti. Bandėme ieškoti, kas galėtų šernus iššaudyti, bet nė vienas medžiotojų būrelis nesutiko, nes labai arti yra žmonės“, – pasakojo A.Girdvainis.
Pasak jo, šiemet jau ir Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojai pradėjo kelti šernų klausimą, nes visa Juodkrantė ir Nida supurentos.
Kita problema – žmonės. Būna, iš šiukšliadėžių pavagia šiukšlių maišus, kartą buvo suoliuką sudeginę, kai kepėsi šašlykus. Aikštelėje, kur laikomos persirengimo kabinos, būtinos vaizdo kameros, nes pasitaiko tokių, kurie perlipa per tvorą ir gadina jas.
Dažniausiai paplūdimių inventorius nuo vandalų nukenčia Pirmojoje Melnragėje. „Kartais mums svyra rankos, kai matome, kaip elgiasi žmonės“, – prisipažino A.Girdvainis.
