„Jeigu pastarosiomis dienomis buvote prie jūros, turėjote pastebėti, kad mūsų paplūdimiai pasidarė gerokai platesni. Vieni sako jūra nuseko dėl sausų orų, dar kiti pradėjo kalbėti apie žemsiurbės darbą (esą labai daug smėlio pripylė) ar netgi potvynius/atoslūgius (kurių mūsų vidinėje jūroje iš esmės nebūna). Taigi, kas čia nutiko.
Kaip informavo Klaipėdoje dirbanti mūsų specialistė, tai yra gan retai pasitaikantis, bet labai įdomus reiškinys – stipri jūros vandens nuopūta. Ji susidaro, kai vėjai ilgesnį laikotarpį visame Baltijos jūros regione pučia nuo žemyno (Lietuvos) į jūrą (Švedijos link) ir todėl jūros vandens lygis pas mus nukrenta.
Paprastai vandens lygio nukritimas nebūna toks žymus ir daugelis jo net nepastebi. Na o šiuo atveju, dėl regione įsitaisiusio anticiklono ir pietryčių vėjų jūros vandens lygis, lyginant su vidutine rugpjūtį buvusia reikšme, buvo nukritęs net iki 0,5 metro. Tai yra labai daug. Paprastai laikoma, kad vandens lygio nukritimas per 1 cm atidengia ~1 metro ilgio krantą.
Šiuo metu vandens lygis vėl pradėjo kilti , nes artėja atmosferos frontas, tačiau jūros vanduo tebėra 30–35 cm žemiau nei buvo vidutiniškai rugpjūčio mėnesį. Nors toks reiškinys atrodo labai įdomiai (ypač prie Olando kepurės gulintys „plaukuoti“ akmenys ar tiesiog išnirusios salelės), tačiau Klaipėdos uostui jis nėra ekonomiškai naudingas.
Dėl kritusio vandens lygio nebegalima pilnai pakrauti krovininių laivų (nes kitaip jie pasiektų Klaipėdos kanalo dugną) ir tai reiškia netektas pajamas ar net nuostolius“, – paaiškino LHMT.
