El Ninjo – tai natūralus klimato reiškinys atogrąžų Ramiajame vandenyne, kuris lemia aukštesnę nei vidutinė jūros paviršiaus temperatūrą ir daro didelę įtaką orams visame pasaulyje, paveikdamas milijardus žmonių.
„Prasidėjęs El Ninjo ženkliai padidins tikimybę sumušti temperatūros rekordus ir paskatins ekstremalesnius karščius daugelyje pasaulio dalių ir vandenyne“, – sakė PMO generalinis sekretorius Petteri Taalas. Šis PMO perspėjimas „yra signalas viso pasaulio vyriausybėms padidinti pasirengimą, kad poveikis mūsų sveikatai, ekosistemoms ir ekonomikai būtų kuo labiau sumažintas“.
Pasak P.Taalas, norėdamos išsaugoti gyvybes ir pragyvenimo šaltinius, vyriausybės turi sukurti išankstinio perspėjimo sistemas ir pasirengti tolesniems šių metų orų reiškiniams. Pastarieji treji metai buvo vieni iš šilčiausių per visą istoriją, net ir esant El Ninjo giminingai fazei – La Ninjo, kuriai būdinga vėsesnė nei vidutinė vandenynų temperatūra.
Pasaulinės meteorologijos organizacijos duomenimis, 2016 m. tapo karščiausiais per visą istoriją metais dėl „dvigubo smūgio“ – labai stipraus El Ninjo ir žmogaus sukelto klimato atšilimo, tačiau šiais metais El Ninjo ir klimato kaita gali vėl pagerinti 2016 m. karščio rekordus.
Kartu su padidėjusiu vandenynų šiltėjimu El Ninjo reiškiniai paprastai siejami su padidėjusiu kritulių kiekiu kai kuriose Pietų Amerikos pietinėse dalyse, pietinėje Jungtinių Valstijų dalyje, Afrikos Kyšulyje ir Centrinėje Azijoje, tačiau reiškinys taip pat gali sustiprinti dideles sausras, karščio bangas, o tuo pačiu ir miškų gaisrų sezoną Australijoje, Indonezijoje, dalyje pietų Azijos, Centrinėje Amerikoje ir Pietų Amerikos šiaurėje.
Kitas šio reiškinio poveikis – pavojingi atogrąžų ciklonai Ramiajame vandenyne ir masinis trapių koralinių rifų blukimas. Indijoje, kuri yra pagrindinė ryžių augintoja, El Ninjo gali susilpninti kritulius nešančius musonus, o tai neabejotinai paveiks vandens išteklius ir galimybes auginti pasėlius.
Neseniai atliktame tyrime nustatyta, kad šių metų El Nino taip pat gali sumažinti JAV ekonomikos augimą, o tai gali turėti įtakos viskam – nuo maisto iki drabužių kainų. Tyrime nustatyta, kad pasaulinės ekonomikos susitraukimas, siekęs 5,7 trilijono JAV dolerių, siejamas su 1997–1998 m. vykusiu El Ninjo, o 4,1 trilijono JAV dolerių susitraukimas su 1982–1983 m. El Ninjo.
Be to, pasaulis gali laikinai atšilti 1,5 laipsnio Celsijaus, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu – tai yra pagrindinis lūžio taškas, kurį peržengus gali smarkiai padidėti ekstremalių potvynių, sausrų, gaisrų ir maisto trūkumo tikimybė.
PMO duomenimis, yra 66 proc. tikimybė, kad 2023–2027 m. vidutinė metinė vidutinė pasaulio temperatūra bent vienerius metus laikinai bus daugiau nei 1,5 laipsnio Celsijaus didesnė už ikipramoninio laikotarpio temperatūrą.
„Tai nereiškia, kad per ateinančius penkerius metus viršysime Paryžiaus susitarime nurodytą 1,5 laipsnio Celsijaus lygį, nes tame susitarime kalbama apie ilgalaikį atšilimą per daugelį metų“, – sakė PSO klimato tarnybų direktorius Chrisas Hewittas.
„Tačiau tai dar vienas įspėjimas, kad kol kas nesiimame teisingų veiksmų, kad apribotume atšilimą iki 2015 m. Paryžiuje nustatytų tikslų, kuriais siekiama iš esmės sumažinti klimato kaitos poveikį.“
2023 m. jau buvo sumušta daugybė orų rekordų: staigiai pakilo temperatūra, neįprastai įšilo vandenynai, atmosferoje buvo užfiksuotas rekordiškai didelis anglies dioksido kiekis ir rekordiškai mažas Antarktidos ledo kiekis.
Visoje Azijoje, Europoje ir Amerikoje dėl ankstyvų ir užsitęsusių karščio bangų šiemet žuvo žmonės bei gyvūnai, kilo susirūpinimas dėl apsirūpinimo maistu ir vandens stygiaus, taip pat buvo sudarytos sąlygos kilti precedento neturintiems miškų gaisrams.
Parengta pagal CNN inf.
