Lapkričio 8 dieną Kretingoje paskelbtos savivaldybės lygio ekstremalios situacijos metu buvo priimtas sprendimas iš UAB „Kretingos vandenys“ nuotekų valyklos per avarinį išleistuvą išleisti dalį nevalytų nuotekų. Į aplinką pateko 6405,6 m3 nevalytų nuotekų. Aplinkos apsaugos agentūros specialistai iš avarinio išleistuvo paėmė nuotekų mėginius.
Gauti tyrimų rezultatai parodė, kad teršalų koncentracijos viršijo nuotekų išleidimui į aplinką nustatytus parametrus pvz. biocheminis deguonies suvartojimas per 7 paras normatyvus viršijo 2,8 karto, o skendinčių medžiagų – 11,23 karto. Tačiau, lyginant su kitais nevalytų nuotekų išleidimo atvejais, situacija nėra pavojinga.
Išleistos nevalytos nuotekos buvo smarkiai praskiestos dideliu kiekiu kritulių vandens, todėl teršalų koncentracijos, nors ir viršijo normatyvus, nėra labai didelės. Dėl nuo lietaus pakilusio Tenžės upės vandens, šios nuotekos dar kartą gamtinėje aplinkoje buvo atskiestos ir į aplinką pateko dar mažesnės teršalų koncentracijos.
UAB „Kretingos vandenys“, turinčiai taršos leidimą, išleidus teršalus per avarinį išleistuvą ir apie tai informavus departamentą, reikės susimokėti didesnį mokestį už išleistus teršalų kiekius su nevalytomis nuotekomis.
Lapkričio 9 dieną Aplinkos apsaugos agentūros specialistai operatyviai paėmė vandens mėginius iš Tenžės upėje aukščiau bei žemiau Kretingos miesto nuotekų valyklos išleistuvo ir Akmenos-Danės upės žiotyse vandens užterštumo nustatymui.
Atlikus laboratorinius tyrimus nustatyta, kad tirtų parametrų (biocheminis deguonies suvartojimas, azotas ir jo junginiai, fosforas ir jo junginiai, skendinčios medžiagos) koncentracijos neviršijo ribinių verčių, nustatytų karpiniams vandens telkiniams.
Iš UAB „Kretingos vandenų“ nuotekų valyklos į aplinką išleistos buitinės nuotekos buvo labai praskiestos lietaus vandeniu, todėl neigiamo reikšmingo poveikio vandens telkiniams Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis nebuvo padaryta.
Aplinkos apsaugos departamentas atkreipia dėmesį, kad nors šiuo atveju reikšmingų neigiamų padarinių aplinkai pavyko išvengti, tačiau tokie taršos incidentai negali būti toleruojami.
Ekstremalių meteorologinių reiškinių tikimybė bet kurioje Lietuvos vietovėje nuolat auga, todėl visos savivaldybės ir nuotekų tvarkymo įmonės turi įvertinti nuotekų tvarkymo infrastruktūros būklę ir imtis priemonių jų atsparumui klimato pokyčiams didinti.
