„Tokie varvekliai susiformavo dėl įrengtos hidroelektrinės Jurbarkų tvenkinyje esančio krioklio. Šis sukelia vandens purslus, todėl matomą hidroelektrinės konstrukciją aptaško smulkiais lašeliais.
Esant neigiamai oro temperatūrai, jie greitai prišąla taip suformuodami gražius varveklius“, – portalui lrytas.lt paaiškino Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Gytis Valaika.
Lapkričio pabaigoje kerinčius vaizdus Utenos r. fiksavo ir Albertas Galvydis. Tą kart doc. dr. Gintaras Valiuškevičius sakė, kad šis reiškinys vadinamas ledo žvaigždėmis, o tam, kad jį pamatytume, reikia specialių sąlygų.
„Šis reiškinys stebimas labai trumpai – esant tik plonam ledui, užšalimo arba tirpimo metu, stovinčiame vandenyje (ežeruose arba tvenkiniuose). Norint šį reiškinį pamatyti, ledo storis turėtų neviršyti kelių centimetrų“, – portalui lrytas.lt sakė hidrologas.
Kaip šis reiškinys susidaro, pastebėjo G.Valiuškevičius, mokslininkai vis dar neturi vieningo paaiškinimo, tačiau, pasak jo, visi sutaria dėl vieno dalyko – tai susiję su skirtingos temperatūros vandens sąlyčiu su ledo apatine dalimi.
„Pati populiariausia teorija teigia, kad ant plono ledo, kuris yra lengvai pasiduodantis poveikiui, lankstus, iškrenta sniegas ir jis pradeda spausti ledą žemyn. Tam tikrose vietose, kur buvo įšalusi šakutė ar kankorėžis, susidaro properšos, kadangi ledas dar labai plonas, milimetrų storio“, – sakė G.Valiuškevičius.
