Jau 4 metus Kelfavike, Reikjaneso pusiasalyje esančiame mieste gyvenantis lietuvis Lukas Pocius sako, kad nors nerimo, išsiveržus ugnikalniui, netrūko, dabar situacija normali.
„Situacija yra gana patenkinama. Šiuo metu pačio plyšio išmetamoji jėga gana daug sumažėjo per naktį. Buvo daug nerimo kai išsiveržė, nes pats plyšys per valandą nuo išsiveržimo iš 100 metrų atsidarė į 4 kilometrų ilgio kraterio juostą.
Mano reakcija į išsiveržimą yra normali, nes ne pirmą kartą aš sutinku tokį reiškinį“, – portalui lrytas.lt pasakojo L.Pocius.
Vietiniai gyventojai, sako Lukas, yra visiškai pripratę prie ugnikalnių aktyvumo, tačiau ir jie, išsiveržus ugnikalniui, keliasi ir net vidurnaktį vyksta stebėti šio gamtos reiškinio.
„Patys gyventojai yra pripratę prie tokių reiškinių, bet vis tiek smalsumas žmones skatina keltis vidurnaktį ir važiuoti pažiūrėti šio įspūdingo vaizdo. Keliauti arti ugnikalnio yra uždrausta, nes nėra įvertinti pilnai perimetrai. Iš saugaus tolimo atstumo galime tik tuo pasidžiaugti“, – dalinasi Islandijoje gyvenantis lietuvis.
Tą patį pastebi ir Kelfavike gyvenantis Virginijus Kavalas. „Panikos jokios nebuvo, bet prasidėjo judėjimas mieste – žmonės važiavo arčiau, kad pamatyti“, – tikino lietuvis.
Pasak jo, šio įspūdingo reginio žiūrovų vis dar daug, todėl tarnybos prašo neblokuoti kelių ir taip pat rekomenduoja stebėti vėjo kryptį. Vyro teigimu, antradienį apie 11 val. ryto jau buvo atidaryta ir garsioji Žydroji Lagūna.
„Gelbėtojai kaip visada puikiai atlieka savo darbą“, – sako V.Kavalas.
L.Pocius priduria, kad eismo apribojimai įvesti tik išsiveržimo apylinkėse, o visi keliai į Grindaviką uždaryti. „Taip pat oro erdvė nėra limituota, tik nukreipti kursai aplink ugnikalnį, jei kertasi su esamu maršrutu“, – pasakojo lietuvis.
Sostinėje, Reikajvike, jau ilgus metus gyvenantis lietuvis Arnas Buchanevičius sako, kad
„Kol kas nieko tokio labai pavojingo nėra. Buvo jau kurį laiką žemės drebėjimai, savaitės prieš išsiveržimą ir buvo pilnai evakuotas arti esantis Grindavik miestas, bet žmonės tiesiog važinėja pasižiurėti vaizdo gyvai. Žinoma su tam tikru atstumu, bet atvažiuoja arčiau, filmuoja, daro nuotraukas“, – pasakoja A.Buchanevičius.
Pasak jo, visi toliau stebi situaciją, kuri, nors ir gali pasikeisti, kol kas atrodo, kad didelės grėsmės nekelia.
Praėjusį mėnesį, iškilus ugnikalnio išsiveržimo grėsmei, Grindavike ir netoliese esančiose gyvenvietėse buvo paskelbtas įsakymas evakuotis, neleidžiantis gyventojams likti namuose per naktį.
Daugiau nei 3 000 gyventojų turinčiame miestelyje, kuriame vienu metu grėsė pavojus atsidurti tekančios lavos kelyje, dabar gyventojų jau nėra. Tai populiari turistų vieta, nes yra maždaug už 7 km nuo garsiojo Mėlynosios lagūnos geoterminių vandenų kurorto.
Visgi Islandijos visuomeninis transliuotojas praneša, kad kol kas nepanašu, jog lava tekėtų į Grindaviko pusę, tačiau situacija atidžiai stebima.
„Tačiau būtina stebėti, ar plyšys nesiplečia toliau į pietus, nes šio plyšio pokyčiai dabar yra pagrindinis išsiveržimą galintis lydėti pavojus“, – sakė geofizikas Bjornas Oddsonas po civilinės gynybos posėdžio Reikjavike.
Ugnikalnio išsiveržimas Reikjaneso pusiasalyje esančiame mieste prasidėjo 22 val. 17 min. vietos laiku po žemės drebėjimų virtinės pastaruoju metu.
