Praėję 2023 metai buvo treti karščiausi metai Lietuvoje nuo 1961 metų. Per paskutinius 5 metus 3 iš jų buvo rekordiškai karšti (2020 m. 9,2 laipsnio, 2019 8,8 laipsnio ir 2023 8,7 laipsnio).
Dėl klimato kaitos nulemto šiltėjimo karščio rekordai kartojasi kasmet, todėl pernai pagerinti 17 parų maksimalios oro temperatūros rekordai stebinti turėtų mažiau nei 4 parų minimalios temperatūros rekordų pagerinimas.
Aukščiausia oro temperatūra fiksuota Kalvarijoje liepos 16 d. (34,9 laipsnio), o žemiausia – Zarasuose sausio 6 d. (-19,5 laipsnio).
Lietuvoje taip pat fiksuotas ir karščiausias stebėjimų istorijoje rugsėjis, antra pagal sausumą gegužė ir trečias pagal karštumą rugpjūtis.
Krituliai pasižymėjo netolygumu
Nors praėjusiais metais metinis kritulių kiekis buvo artimas daugiametėms reikšmėms, tačiau pasižymėjo dideliu netolygumu: pirmoje metų pusėje buvo dažnesnės deficito, o antroje – kritulių pertekliaus sąlygos. Todėl tais pačiais metais buvo fiksuojami ir visi sausrų tipai (miškuose, agrometeorologinė ir hidrologinė) ir potvyniai, daugiausiai Vakarinėje Lietuvos dalyje pridarę žalos.
Vidutinis kritulių kiekis 2023 m. Lietuvoje buvo 718 mm (3 proc. daugiau nei norma). Daugiausiai kritulių per metus iškrito Plungėje, 1125 mm. Virš 1000 mm per metus iškrito dar ir Vėžaičiuose, Rietave ir Kretingoje.
Paskutinę gruodžio mėn. dieną pagerintas ir maksimalaus vandens lygio rekordas Tauragno ežere, 124 cm (buvo 123 cm).
Stichiniai reiškiniai pridarė nemenkos žalos
2023 metais buvo fiksuota 19-a stichinių meteorologinių reiškinių (vieno iš jų metu fiksuotas ir katastrofinis labai smarkus vėjas) bei 7 stichiniai hidrologiniai reiškiniai.
Daugiausiai žalos padarė šie reiškiniai:
● Balandžio 28–birželio 5 d. rekordiškai stiprios ir ilgos stichinės šalnos intensyvaus žydėjimo metu pridarė daug nuostolių žemės ūkiui.
● Birželio–liepos mėn.sausra-27736130"="">sausra-27736130"" target="_blank"> fiksuota sausra miškuose, agrometeorologinė ir hidrologinė sausros, padariusios poveikį žemės ūkiui, laivininkystei, rekreacijai, ekologinei vandens būklei, hidroelektrinių veiklai bei žuvininkystės sektoriui.
● Rugpjūčio 5–8 d. laudros-jau-slenka-kita-dali-lietuvos-talzo-skvalas-isguldyta-begales-medziu-27934631"="">audros-jau-slenka-kita-dali-lietuvos-talzo-skvalas-isguldyta-begales-medziu-27934631"" target="_blank">abai smarkios audros metu fiksuoti lietaus, krušos, vėjo reiškiniai, pridarę daugybę nuostolių aplinkai, žmonių turtui ir net atėmę gyvybę.
● Lapkričio 8 d. potvynis Kretingoje, nulemtas didelio, nors ir ne stichinio kritulių kiekio, apsėmė gyvenamąsias ir komercines patalpas, buvo gelbėjami žmonės.
● Gruodžio viduryje prasidėjęs poplūdis, nulemtas teigiamos temperatūros ir kritulių, Vakarų Lietuvoje apsėmė gyvenamuosius namus, viešas erdves, kelius
