Nors savivaldybė ketina išpirkti Grigiškių užtvanką, ją griaus negreitai, nes tai – valstybės saugomas objektas, be to, visuomenininkai abejoja, ar ši valdžia spės iki rinkimų tesėti pažadus.

Daugiau nei dešimtmetis. Tiek laiko vyko kova dėl Grigiškių užtvankos, ant kurios įrengta hidroelektrinė, išardymo. Per tą laiką dėl stabdomos Vokės tėkmės tvenkinys uždumblėjo, pasikeitė natūrali upės vaga.

Padėtis vis prastėjo nuo 1999-ųjų, kai užtvanką įsigijo bendrovė „Hifromodulis“ ir pastatė ant jos hidroelektrinę.

Tačiau net ir skyrus lėšų užtvankai iš verslininkų išpirkti, ją išardyti gali būti keblu. Mat ji pastatyta dar tarpukariu popieriaus fabriko reikmėms ir įrašyta į Kultūros vertybių registrą. Paprastai iš jo išbraukiami tik griūvantys ir sunykę objektai.

Žadėdavo visi kandidatai

Visuomenininkas, buvęs Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas apgailestavo, kad daugybę metų įvairios institucijos nesistengė išgirsti Grigiškių gyventojų balso, todėl dabar tvenkinys tokios apgailėtinos būklės.

[[ge:lrytas:lrytas:30267691]][[ge:lrytas:lrytas:30339854]][[ge:lrytas:lrytas:30278330]][[ge:lrytas:lrytas:30359287]]

Gerai politikos virtuvę išmanančio V.Gedvilo nuomone, savivaldybės pozicija pasikeitė tik artėjant rinkimams: „Matyt, dabar Vilniaus valdžia susizgribo vykdyti pažadus. Nes prieš kiekvienus rinkimus visi kandidatai Grigiškėse į krūtinę mušdamiesi prisiekdavo, kad išspręs Vokės upės problemą.“

Ar jis tiki, kad upė pagaliau bus išlaisvinta?

„Nelabai, nes jau daug pažadų buvo ir visi jie tušti. O mums, Grigiškių gyventojams, pagaliau reikėtų apsispręsti – neįvykdė pažadų, vadinasi, reikia ieškoti kito žmogaus“, – svarstė V.Gedvilas.

Kad savivaldybė sieks atkurti natūralią upės vagą ir atlaisvinti lašišinių žuvų migracijos kelius, Vilniaus savivaldybės tarybos nariai nusprendė posėdyje, vykusiame praėjusią savaitę. Politikai pritarė užtvankos ir hidrostatinių perėmimui.

Žala – visai ekosistemai

Šiuo metu vandens telkinys Grigiškėse yra kritinės būklės, nors užtvankos savininkai privalėjo investuoti į upės vagos gilinimo ir tvenkinio išvalymo darbus. Jie to nepadarė.

„Užtvenkus vieną srauniausių Lietuvos upių – Vokę, ji vis lėtėja ir virsta bala. 80 procentų Grigiškių tvenkinio užžėlę, formuojasi salos. Nyksta ir upė, ir joje neršiančios lašišinės žuvys. Gyventojai taip pat praranda puikią rekreacinę zoną“, – pažymėjo Vokės bendruomenės pirmininkė Daiva Sinkuvienė.

[[ge:lrytas:lrytas:30368282]]

Aplinkosaugininkai patvirtino, kad hidroelektrinės ir užtvankos nulemtas nenatūralus vandens lygio svyravimas daro neigiamą įtaką visai upės ekosistemai, ypač migruojančioms lašišinėms žuvims. Jos, susidūrusios su kliūtimis savo migracijos kelyje, nustoja neršti, mažėja jų buveinių ir mailiaus.

Skyrė tikslinę dotaciją

Aplinkos ministerijos atliktoje studijoje Grigiškių užtvanka užima ketvirtąją vietą pagal užtvankų daromą žalą žuvims. Analizės išvadoje rašoma, kad užtvanka daro daugiau žalos nei sukuria naudos. Dėl to Aplinkos ministerija inicijavo finansavimo programą pašalinti žuvų migracijos kliūtis ties Grigiškių užtvanka ir hidroelektrine.

Savivaldybė pateikė paraišką dalyvauti šioje programoje ir gavo tikslinę 1,5 mln. eurų dotaciją atkurti žuvų migracijos kelius ties Grigiškių užtvanka ir hidroelektrine, taip pat pagerinti Vokės ir tvenkinio būklę.

Teks derėtis dėl kainos

Tačiau kad tai įgyvendintų, savivaldybė turi išpirkti hidrostatinius ir įrenginius iš savininkų.

„Ekspertai nustatys hidrostatinių vertę, vyks neskelbiamos derybos. Jei su savininkais pavyks suderėti kainą, tuomet ją dar turės patvirtinti miesto taryba, o nesuderėjus kainos bus inicijuota paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, nes savivaldybė vis tiek sieks sutvarkyti Grigiškių tvenkinį“, – apie tolesnius veiksmus aiškino savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėja Vilma Lajauskaitė.

[[ge:lrytas:lrytas:30368281]]

Išpirkus ar paėmus visuomenės poreikiams užtvanką su hidroelektrine planuojama, kad ji bus nugriauta ir atkurta natūrali Vokės tėkmė, po truputį atsikurs sutrikdyta ekosistema, žuvims atsivers nauji plotai.

Tikimasi, kad žuvys pasklis po potencialias nerštavietes ir jų populiacija augs.

Spręs tarybos ekspertai

Tiesa, gauti leidimą užtvankai griauti nebus paprasta, nes daugiau nei šimtą metų skaičiuojantis objektas kartu su visu 800 metrų ilgio gelžbetoniniu akveduku, kuriuo vanduo tekėjo iš Grigiškių tvenkinio į fabriką, įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ir yra saugomas valstybės.

„Įprastai iš Kultūros vertybių registro išbraukiamos sunykusios, neišlikusios kultūrinės vertybės. Dėl to sprendžia Kultūros paveldo vertinimo tarybos ekspertai.

Kadangi Grigiškių užtvanka nėra sunykusi, reikės svarių argumentų, kad būtų išbraukta iš sąrašo. Sprendimas priklausys nuo vertinimo komisijos“, – tikino Kultūros paveldo departamento atstovė Rita Kuncevičienė.

Grigiškių bendruomenės atstovai vis dėlto tikisi, kad nereikės laukti dar dešimt metų.

Anot bendruomenės atstovės D.Sinkuvienės, nugriovus 1922 metais pastatytą užtvanką ir išvalius tvenkinį jo pakrantės būtų puiki poilsio zona gyventojams. Bendruomenė užsakė ir galimybių studiją, kurioje analizuojamos įvairios galimybės po hidroelektrinės išmontavimo.

[[ge:lrytas:lrytas:30368274]]

Valdžia nusiplovė rankas

Triukšmą dėl užželiančio Grigiškių tvenkinio jau seniai kėlusi Vokės bendruomenė sugebėjo priversti Aplinkos ministeriją patikrinti šį vandens telkinį.

Jau prieš ketverius metus padėtis buvo grėsminga, tačiau valdininkai nusiplovė rankas: esą tvenkinio hidrotechnikos statiniai yra verslininkų rankose.

Todėl jie, bendradarbiaudami su savivaldybe, turi suplanuoti ir pradėti sąnašų ir perteklinės augalijos valymą iš tvenkinio, kad būtų atkurta normali jo būklė. Bet užtvankos savininkai nieko nedarė.

Bylinėjosi dėl nurodymo

Vis dėlto aplinkosaugininkai pateikė „Hidromoduliui“ nurodymą parengti priemonių planą stabdyti tvenkinio užžėlimą ir dumblėjimą. Tokį pat nurodymą gavo ir gamyboje tvenkinio vandenį naudojanti bendrovė „Grigeo“.

Abi jos nurodymus užginčijo. „Grigeo“ siekė nurodymą panaikinti paaiškėjus, kad identišką gavo ir tvenkinį eksploatuojantis „Hidromodulis“. Tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas „Grigeo“ skundą atmetė.

Jis konstatavo, kad už tvenkinio naudojimo taisyklėse įtvirtintų pareigų įgyvendinimą atsakingi tvenkinio naudotojai.

„Hidromodulio“ vadovas Lukas Leonavičius skelbė, kad rengiamas augalijos valymo iš tvenkinio planas, bet jis iki šiol neišvalytas.

Viena srauniausių Lietuvos upių virsta bala: žala ekosistemai – milžiniška