Klimatologas S. Dikčius – apie klimato kaitos požymius Lietuvoje: tereikia pažvelgti, kas vyksta už lango

Klimatologas Silvestras Dikčius tikina, kad akivaizdžių ir ekstremalių klimato kaitos požymių Lietuvoje nėra daug. Anot specialisto, tai yra priežastis, dėl kurios aplinkosaugos temos net ir tarp intelektualų yra nustumtos į paraštes. Nepaisant to, S. Dikčius skatina į klimato kaitą žvelgti atsakingai – klimatologo teigimu, anomalijos vis dėlto vyksta, tačiau prie dalies jų žmonės priprato.

Klimatologas sako, kad vasaris Lietuvoje įprastai buvo pūgų ir speigų mėnuo, o dabar – kone pavasaris.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Klimatologas sako, kad vasaris Lietuvoje įprastai buvo pūgų ir speigų mėnuo, o dabar – kone pavasaris.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Klimatologas sako, kad vasaris Lietuvoje įprastai buvo pūgų ir speigų mėnuo, o dabar – kone pavasaris.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Klimatologas sako, kad vasaris Lietuvoje įprastai buvo pūgų ir speigų mėnuo, o dabar – kone pavasaris.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Silvestras Dikčius.<br>S.Žiūros nuotr.
Silvestras Dikčius.<br>S.Žiūros nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

2024-02-26 16:54, atnaujinta 2024-02-26 16:55

Penktadienį Vilniuje „Litexpo“ vykstančios knygų mugės metu pristatyta Charles‘o Eisensteino knyga „Klimatas: naujasis pasakojimas“, po pristatymo surengta diskusija apie klimato kaitą.

Jos metu klimatologas S. Dikčius kalbėjo, kad nors akivaizdžių klimato kaitos požymių Lietuvoje mažai, juos intensyviai stebi specialistai. Atsiranda naujos, invazinės gyvūnų rūšys, ima skursti dalis augalų, nežymiai pakilęs vandens lygis Baltijos jūroje.

„Vis dėlto jeigu dabar pažiūrėtume, kas vyksta už lango, išvystume, kaip klimato kaita siautėja. Tiesa, tai pastebi ne visi. Vasaris Lietuvoje įprastai yra pūgų ir speigų mėnuo, o dabar lenda saulė, yra 7 laipsniai šilumos, kone pavasaris. Mes prie to pripratome, suvokimo ribos pasislinko, atrodo, kad tai normalu“, – kalbėjo S. Dikčius.

Klimatologas renginyje užsiminė ir apie sausį Vilniuje įvykusį ūkininkų protestą. Anot jo, norėdami išsaugoti planetą turime nustoti naudoti iškastinį kurą arba smarkiai sumažinti jo naudojimo kiekius.

„Net ir dėl tokios paprastos temos, kaip dirvos apsaugojimas, negalime susitarti – kalbu apie tai, kas prieš mėnesį vyko Vilniuje. (...) Žinoma, ta politika yra ne tik Lietuvos, o visos ES reikalas. (...) Pasaulyje pilna pavyzdžių, kai miškais ir dirvožemiais imama rūpintis po truputį. Manau, turi vykti rimta kova. Reikia kovoti su ūkininkais, sakančiais, kad nenorime sustoti, norime daugiau uždirbti“, – kalbėjo jis.

Lietuviai, palyginti su kitomis valstybėmis, apie klimato kaitą kalba itin mažai, o rasti literatūros šia tema, anot specialisto, nėra paprasta. S. Dikčius pastebėjo ir tai, kad tarp Lietuvos akademikų klimato kaitos tema yra tarpdisciplininė.

„Taip yra dėl vienos priežasties – mes gyvename saugioje zonoje, kurioje iš vėsaus klimato vyksta perėjimas į vidutiniškai šiltą. Klimatas darosi ekstremalesnis, bet netampa pavojingu. Tad aplinkosaugos tema tiek tarp intelektualų, tiek tarp kitų žmonių yra nustumta į šoną, nėra aktuali“, – įsitikinęs S. Dikčius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.