Tokį naują reikalavimą įrašyti į Seimo statutą antradienį iš parlamento tribūnos pasiūlė Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja, „valstietė“ Guoda Burokienė.
Pritardamas projektui Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Giedrius Surplys sakė, kad jį priėmus įstatymo leidybos procesas taps harmoningesnis.
„Lygiavimasis į Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslus padėtų mums kryptingiau ruošti įstatymų projektus“, – sakė jis.
Statuto pataisos skatins įstatymo projekto iniciatorius įvertinti, kokį galimą poveikį įstatymas daro aplinkai bei darnios visuomenės kūrimui.
Lietuva dalyvauja Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų darbotvarkės 2030 įgyvendinime, apimančiame tris lygiavertes politikos sritis – aplinkos apsaugą, ekonominį vystymąsi ir socialinę gerovę.
Kaip pastebi viena iš Statuto pataisų autorių G. Burokienė, Jungtinių Tautų ekonomikos komisija Europai paskelbė, kad iki 2023 metų iš išsikeltų 115 tikslų yra pasiektas vos 21 darnaus vystymosi tikslas, t. y. 18 proc. išmatuojamų rodiklių.
„Norint įvertinti rodiklių pasiekimą ir pasiekti tikslų įgyvendinimą, būtina prisidėti Lietuvos Respublikos Seimui“, – įsitikinę Statuto pataisų rengėjai.
Už Statuto pataisas balsavo 102 parlamentarai, prieš buvo 7, susilaikė 17. Projektą svarstys Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o birželio 11 d. jis turėtų vėl atkeliauti į plenarinę salę.
ELTA primena, kad 2015 m. Jungtinės Tautos priėmė Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. Jos tikslas – iki 2030 m. visame pasaulyje pasiekti darnų socialinį, ekonominį ir aplinkosauginį vystymąsi.
