Po grunto nuošliaužos populiaraus objekto apžvalgos aikštelė uždaryta lankytojams, o po dešimties metų, kaip prognozuojama, jos gali išvis nelikti.

Įspėjamieji ženklai, informuojantys nesiartinti prie atitvaro, įspėjamoji juosta, kuriomis apraizgytos pušys. Taip šiuo metu atrodo Plikakalnio apžvalgos aikštelė Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje.

Savivaldybės atstovas Irmantas Kuzas patvirtino, kad Plikakalnio apžvalgos aikštelės apribojimas susijęs su atodangos erozija.

Po ilgo lietaus vasario 28-ąją gruntas nuslinko net iki apžvalgos aikštelės atitvaro. Todėl Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija, kuri ir kuruoja Karoliniškių kraštovaizdžio draustinį, paprašė pakartotinai įvertinti Plikakalnio atodangos būklę ir įrengti laikinus įspėjamuosius ženklus ar kitaip apriboti apžvalgos aikštelės lankymą, kol bus įvertintos galimos grėsmės lankytojų saugumui.

Turėjo pateikti pasiūlymus

Anot I.Kuzo, bendrovei „Grinda“ pateiktas užsakymas įvertinti situaciją atodangoje ir pateikti siūlymus dėl galimų sprendimų užtikrinant gyventojų saugumą.

[[ge:lrytas:lrytas:31077688]][[ge:lrytas:lrytas:31165672]][[ge:lrytas:lrytas:31164090]][[ge:lrytas:lrytas:31068218]]

Pasiūlymų pateikimo terminas baigėsi pirmadienį. Netrukus bus nuspręsta, ką daryti toliau, kaip tvarkyti.

Savivaldybės atstovas žadėjo, kad baigus tvarkymo darbus aikštelė bus prieinama lankytojams. Tačiau specialistai nėra tokie optimistai dėl atodangos ateities.

Lijo beveik visą savaitę

Anot specialistų, dažnėjantys žiemos lietūs lemia, kad Lietuvoje vasarį ne tik tvinsta upės, bet ir slenka stačiausi, aukščiausi šlaitai jų slėniuose, piliakalniuose.

Taip vasario 27 d. pajūryje užfiksuota didesnė Olando Kepurės skardžio nuošliauža, o kitą dieną atsidengė Plikakalnio kakta.

Kovo 5-ąją specialistai apžiūrėjo ir įvertino Plikakalnyje įvykusios nuošliaužos mastą. Jie nustatė, kad po beveik savaitę trukusio smarkaus lietaus stipriai įmirko ir nušliuožė apie 10 metrų pločio, 5–6 metrų aukščio viršutinė skardžio dalis.

Apytiksliais skaičiavimais, nuošliauža sudarė 20–25 kubinius metrus grunto, kuris galėtų sverti 40–50 tonų. Be to, žemyn nukeliavo sedulų krūmai, lazdynai, žilakrūmiai, menkesnės drebulės. Po apžvalgos aikštele atsivėrė beveik stačia, apie 60–80 laipsnių 5–6 metrų aukščio rausva sienutė.

Pasitaikydavo ir anksčiau

Anot Lietuvos geografų draugijos atstovės Giedrės Godienės, nuošliauža sudaro galimybes lankytojams netrukdomiems augalijos stebėti ir platesnius vaizdus į tolius. Tai draustinyje yra visiškai natūralus reiškinys. Bet ji atvykėliams kelia ir rimtą pavojų.

Ši Plikakalnio atodangos nuošliauža – ne pirmoji. 2017 metų liepą ji buvo daug didesnė, apėmusi visą atodangos aukštį, kurios išnašų kūgis net suformavo salą upėje.

[[ge:lrytas:lrytas:31192222]]

Nedidelių slydimų pasitaikydavo ir anksčiau. 2012 metų rudenį įrengiant apžvalgos aikštelę buvo palikta apie 1,5–2 metrus už atitvaro, o dabar ir atitvaras, ir net dalis aikštelės jau kabo virš skardžio.

G.Godienės vertinimu, vasario mėnesio nuošliauža nėra tarp itin didelių, tačiau ji atidengė dalį apžvalgos aikštelės pamato, paliko laisvai kaboti sovietmečio atitvarų įtvirtinimą. Be to, iš abiejų aikštelės kraštų atsirado gilūs paviršiaus įtrūkiai.

Gali būti, kad tose vietose paviršius taip pat prasmegs, nuošliaužos ilgis padidės.

Reikia elgtis atsakingai

Nuošliaužą apžiūrėję Lietuvos nacionalinio muziejaus inžinierius geologas Vytautas Račkauskas, Lietuvos geologijos tarnybos vyriausiasis specialistas Vidas Mikulėnas bei G.Godienė sutarė: negalima vaikščioti nuslydusiu paviršiumi, eiti už apsauginio atitvaro ribų, o ir apžvalgos aikštelėje reikia elgtis itin atsakingai, nesibūriuoti, nešokinėti.

Anot specialistų, ateityje galimi žemės paviršiaus prasmegimai ties atitvaru arba net už jų, o pagal skardžio traukimosi tendencijas prognozuotina, kad po dešimt metų dalis arba visa aikštelė gali nušliaužti.

Todėl specialistai patarė projektuoti naują apžvalgos aikštelę pasiremiant inžineriniais geologiniais tyrimais, gręžinių duomenimis pagrįsti atraminių polių vietą. Poliai turėtų būti gilesni ir didesnio skersmens.

[[ge:lrytas:lrytas:31192219]]

Aukštesnė tik Pūčkorių atodanga prie Vilnios

Pasitelkiant profesionalų geodezinį imtuvą prieš 3 metus buvo nustatytas tikslus Plikakalnio aukštis – 59,02 metro.

Pagal aukštį Plikakalnis Lietuvoje nusileidžia tik 62 metrų aukščio Pūčkorių atodangai prie Vilnios. Jo viršūnė (143,6 metro) yra panašiame aukštyje kaip ir Gedimino kalnas, kuris iškyla 142 metrus virš jūros lygio, tačiau, skaičiuojant nuo papėdės, Plikakalnis yra apie 12 metrų aukštesnis.

Plikakalnio atodanga yra bene labiausiai lankytojus viliojantis objektas Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje. Gerai matyti 162 hektarų Vingio parkas, jo žalumoje išryškėja baltas estrados puslankis.

Turistų pamėgtai vietai Vilniuje – liūdna ateitis: apžvalgos aikštelė uždaryta, o po dešimties metų jos gali išvis nelikti