Kelios gatvės buvo užtvindytos, o socialiniuose tinkluose paskelbtose nuotraukose matyti, kaip vanduo veržiasi į autobusus. Keli automobiliai, kurių vairuotojai mėgino įveikti patvinusias gatves, užstrigo užtvindytuose keliuose.
Nacionalinė meteorologijos tarnyba paskelbė keletą oranžinių įspėjimų Bukareštui ir Ilfovo apskričiai, nes sostinėje per valandą iškrito daugiau nei 50 litrų vandens kvadratiniam metrų. Kai kuriose miesto dalyse kritulių kiekis laikinai viršijo 120 l/kv. m – tai komunalinių paslaugų bendrovė „Apa Nova“ apibūdino kaip „kartą per 100 metų“ įvykį.
Bukarešto-Ilfovo nepaprastųjų situacijų tarnyba iki 20 val. sulaukė daugiau kaip 800 pagalbos skambučių ir patvirtino, kad įvyko daugiau kaip 250 incidentų, į kuriuos reikėjo reaguoti.
Buvo pasitelkta daugiau kaip 550 ugniagesių gelbėtojų, tarp jų ir iškviestų ne darbo metu, kurie, naudodamiesi 56 gaisrininkų automobiliais, 7 gelbėjimo automobiliais ir 64 motoriniais siurbliais, likvidavo įvairias ekstremalias situacijas – nuo užlietų namų ir kelių iki nuvirtusių medžių.
Bukarešto miesto merija koordinavo plataus masto antžemines priemones audros padariniams likviduoti, o komunalinių paslaugų teikėjas „Apa Nova“ pranešė, kad sutelkė visas turimas komandas ir įrangą, dislokavo 20 aukšto slėgio valymo įrenginių, 62 komunalines transporto priemones, 47 siurblines ir daugiau kaip 300 darbininkų.
Aplinkos ministras Mircea Fechet, užkluptas audros netoli Tineretului parko, apibūdino šį įvykį kaip vis dažniau pasitaikančių su klimatu susijusių ekstremalių reiškinių dalį.
„Mažiau nei per valandą klimato kaita parodė, kad ji jau čia“, – sakė M. Fechetas. „Tai, kas įvyko šiandien, nėra pavienis orų reiškinys – tai dar vienas pavojaus signalas ilgoje serijoje“.
Ministras nurodė, kad pasenusi infrastruktūra, nepakankamas žaliųjų plotų kiekis ir prastas miestų planavimas yra pagrindiniai pažeidžiamumo veiksniai, ir perspėjo, kad ateityje audros gali būti dar destruktyvesnės, jei nebus daug investuojama į atsparumą klimato kaitai ir prisitaikymą prie jos.
„Arba imsimės veiksmų dabar, protingai investuodami į žaliuosius sprendimus ir švietimą, arba kaskart atsivėrus dangui ir toliau skaičiuosime žalą“, – sakė M. Fechet.