Perplaukti šaltą ir audringą jūrą. Nors daugumai tai atrodo tarsi baisus sapnas, atsiranda tokių, kas ryžtasi kelias savaites grumtis su savimi ir su galingomis bangomis. Tokie plaukikai turi skirtingų tikslų.

„Jūs neįsivaizduojate, kokia ji didelė“, – pirmiausia ištarė sekmadienio popietę Palangoje iš Baltijos jūros išbridęs 38 metų vilnietis Meinardas Valkevičius.

Triatlonininkas, ištvermės sporto mėgėjas ir animatorius perplaukė Baltijos jūrą – nuo Švedijos krantų iki Palangos per 3 savaites jis įveikė 350 kilometrų.

Pagal planą šį atstumą lietuvis turėjo nuplaukti per dvi savaites, tačiau dėl oro sąlygų kelionė kiek užsitęsė.

[[ge:lrytas:lrytas:38986980]]

Jachtoje rašė dienoraštį

M.Valkevičius išlipti Palangoje ant kranto taip pat planavo keliomis valandomis anksčiau, tačiau planus sujaukė prieš pat finišą kilusi audra – plaukikui išbandymų pažėrė liūtis ir stiprus vėjas.

[[ge:lrytas:lrytas:37999324]][[ge:lrytas:lrytas:38006416]][[ge:lrytas:lrytas:38081446]][[ge:lrytas:lrytas:38239728]]

Ne vieną ekstremalų plaukimą, keliolika bėgimo maratonų ir ultramaratonų įveikęs M.Valkevičius pasakojo, jog nebuvo nė dienos, kad nebūtų norėjęs nutraukti plaukimo: „Pradžioje buvo baisiai šalta, po to baisiai nuobodu, o paskui tiesiog gailėjau savęs – ką aš čia darau?“

Jūra plaukiantį M.Valkevičių visą laiką lydėjo baidarė ir jachta, kurioje plaukikas ilsėdavosi ir kasdien rašydavo internetinį dienoraštį.

„Priminsiu, kad šis plaukimas buvo ne apie greitį, jis buvo apie svajonę ir jos pildymą. Čia nebuvo olimpiada, kad plaukčiau greičiau nei kiti. Šiame projekte tiek daug kartų man sakė, kad sušalsiu, nepatempsiu, neištversiu, nuskęsiu ar esu tam nepasiruošęs.

Tačiau aš jais nenorėjau patikėti. Svajokliai visą laiką būna vienu žingsniu priekyje“, – kelionės pabaigoje rašė sportininkas.

Jis teigė visą laiką besivadovaujantis vienu šūkiu: „Geriau daryti ir sudegti bedarant, nei išvis nieko nedarant degti.“

Sutiko povandeninį laivą

Plaukiant per Baltijos jūrą netrūko ir netikėtumų. Vieną dieną M.Valkevičius pamatė povandeninį laivą. Viešame dienoraštyje jis prisipažino turintis dvi plaukimo baimes: plaukdamas ežere jis bijo, kad atsivers smegduobė ir jį įtrauks, o jūroje – kad jį netyčia užkabins povandeninis laivas.

Per tris savaites sportininkas ir jį lydinti jachta kartą buvo priartėjusi prie kranto ir sustojusi 7 valandoms, bet pats M.Valkevičius iš jos neišlipo.

„Jachtos degalai beveik baigėsi ir maisto atsargos ėjo į pabaigą. Šis sustojimas buvo daugiau negu reikalingas ir absoliučiai pagal planą. O ir mano organizmui atsigauti reikia. Nualinau jį maksimaliai“, – rašė animacinių filmų kūrėjas.

Tai ne pirmas M.Valkevičiaus iššūkis vandenyje. Prieš kelerius metus jis per keturias dienas Neries upe nuplaukė 170 kilometrų nuo Vilniaus iki Kauno.

Bandymas – po 18 metų

M.Valkevičiaus žygį viešojoje erdvėje stebėjo ir 67-erių ultratriatlonininkas iš Panevėžio Vidmantas Urbonas, per Baltijos jūrą plaukęs 2007 metais.

[[ge:lrytas:lrytas:39008176]]

„Sveikinu sportininką, įveikusį Baltijos jūrą, ir džiaugiuosi, kad žmonės turi tikslų ir juos įgyvendina“, – kalbėjo V.Urbonas, kuriam M.Valkevičiaus kelionė vėl atgaivino prisiminimus apie jo paties žygį.

Ekologinės akcijos „Baltija – ateities kartoms“ sumanytojas ir vykdytojas 2007 metais įveikė 250 kilometrų. Bet dėl audros V.Urbono žygis buvo dviejų dalių, sujungiant du Baltijos krantus: tuomet 49 metų sportininkas iš Švedijos plaukė 145 kilometrus, iš Latvijos – 64 kilometrus. Jis taip pat buvo pasitiktas Palangoje.

Tikslas – ne tik rezultatas

Ne kartą savo žygiais ir rekordais Lietuvą garsinusio V.Urbono teigimu, jo ir M.Valkevičiaus plaukimai visiškai skirtingi: „Jo plaukimas buvo labiau sportinis, mano – ekologinis, juo siekiau atkreipti visuomenės dėmesį į ekologinę jūros būklę.“

Pasak V.Urbono, skirtingas buvo ne tik šių plaukimų tikslas, bet ir sąlygos.

M.Valkevičiui labiau pasisekė su oro sąlygomis, per 18 metų pasikeitė ir daugybė kitų dalykų.

„Technologijos juda į priekį dideliais žingsniais, dabar geresnės pasiruošimo sąlygos, maisto papildai, vitaminai, geresni ir hidrokostiumai“, – vardijo V.Urbonas.

Panevėžietis per Baltijos jūrą plaukė plačiausioje vietoje – nuo Kalmaro miesto Švedijoje iki Paviluostos Latvijoje.

Kapitonas įsakė išlipti

Tuomet V.Urbonui nuplaukus apie 140 kilometrų viskas buvo sklandu, bet likus apie 60 kilometrų kilo didžiulės bangos.

„Buvau tiesiog išgriebtas ir nuplukdytas į krantą, tęsti plaukimo nebuvo jokių galimybių. O su lydinčios jachtos kapitonu nepasiginčysi. Gal ne visi žino, bet prieš leisdamiesi į plaukimą mes pasižadame, kad klausysime kapitono.

Jūroje kapitonas yra Dievas. Pasakė grįžti į laivą, ir viskas“, – pasakojo V.Urbonas.

Paviluostoje komanda dar laukė gero oro, bet iki sutikimo Palangoje buvo likusios dvi dienos, o orų prognozės nieko gero nežadėjo.

Nutrauktą plaukimą panevėžietis užbaigė po dviejų savaičių, simboliškai sujungdamas du Baltijos krantus.

Padėjo žinomas vardas

Prieš 26 metus, 1999-aisiais, V.Urbonas Nemunu nuplaukė 460 km, vėliau plaukė per didžiausius kiekvieno žemyno ežerus.

Ekologinius žygius panevėžietis pradėjo baigęs profesionalaus sportininko karjerą.

[[ge:lrytas:lrytas:39008172]]

„Profesionalus sportas man padėjo užsitikrinti vardą, kuriuo galėjau skleisti naują žinią. Juk ekologija daug svarbiau nei parodyti, koks aš stiprus“, – sakė V.Urbonas.

Apie jo plaukimą Baltijos jūra ir jos ekologinę būklę tąkart reportažus parengė 67 pasaulio šalių televizijos.

Bet V.Urbonas pripažįsta: kad ir koks būtų plaukimo tikslas, jam reikia ištvermės, gero fizinio ir psichologinio pasiruošimo. Ilgametis sportininkas pastebėjo, kad šias savybes turinčių žmonių vis daugėja.

„1997 metais aš buvau pirmasis lietuvis, įveikęs klasikinį triatloną, vadinamąjį „Iron Man“ (3,8 km plaukimo, 180 km važiavimo dviračiu ir 42,195 km bėgimo). Dabar tokių turbūt jau yra keli šimtai. Todėl nieko nestebina ir tai, kad vis daugiau žmonių plaukia per upes, ežerus, ne vienas lietuvis bandė įveikti ir Lamanšo sąsiaurį. Labai džiugu, kad žmonės turi savų tikslų, ne tik miega, valgo ir žiūri televizorių“, – kalbėjo panevėžietis.

Dar kartą dėkos islandams

Sustoti dar neplanuoja ir pats V.Urbonas. Jo planuose – plaukimas per ežerą, esantį netoli Islandijos sostinės Reikjaviko. Plaukimas bus skiriamas Islandijai, pirmajai pripažinusiai Lietuvos nepriklausomybę.

Šiai progai V.Urbonas 2006 metais buvo skyręs plaukimą per Lamanšo sąsiaurį, tačiau Didžiąją Britaniją ir Prancūziją skiriančių 33 kilometrų nepavyko įveikti dėl kilusios audros.

Šio žygio rengėjai buvo surinkę apie 300 tūkst. lietuvių parašų.

Tai buvo padėka kiekvienam Islandijos gyventojui. Lapai su Lietuvos gyventojų parašais buvo susegti į knygas, įteikti Islandijos prezidentui ir iki šiol saugomi šios šalies muziejuje.

Tačiau netikėtai buvo surastos dar trys knygos su Lietuvos piliečių parašais, tad nuspręsta jas nugabenti į Islandiją ir ten perplaukti 25 kilometrų pločio ežerą. Nors toks atstumas V.Urbonui nedidelis, didžiausias iššūkis bus šaltas vanduo.

Sportuos iki senatvės

„Žinoma, ir metai daro savo. Jų vis tiek jau nemažai, tačiau žinant mano planą sulaukus 90 metų nuskristi į Havajus ir įveikti klasikinį triatloną, esu dar jaunas“, – šypsojosi V.Urbonas.

Šiuo metu jis dirba triatlono treneriu ir su „Lietuvos rytu“ kalbėjosi trumpam atitrūkęs nuo plaukimo treniruotės. Nors V.Urbonas kasmet sau pažada atsisakyti šios veiklos, vis sulaukia naujų mokinių, tarp kurių atsiranda perspektyvių sportininkų, todėl darbą tenka tęsti.

„Dirbdamas su jaunimu ir pats jaučiuosi jaunesnis“, – sakė dar ne vieną planą žadantis įgyvendinti panevėžietis.

Mergina bandys įveikti Lamanšą

Po poros savaičių į naują rekordą ketina pasikėsinti ir 21 metų J.Krylovaitė. Ji sieks tapti pirmąja lietuve, perplaukusia Lamanšo sąsiaurį. Kad oficialiai būtų užregistruotas šis rezultatas, mergina negalės vilkėti hidrokostiumo ir net prisiliesti prie ją lydinčio laivo.

[[ge:lrytas:lrytas:39008166]]

Praėjusiais metais J.Krylovaitė Lamanšo sąsiaurį įveikė plaukdama estafete su 44 metų vilniečiu N.Anikijevu bei Prancūzijos piliečiu N.Fraguela. Nors dėl didelių bangų atstumas pailgėjo nuo 34 iki beveik 50 kilometrų, trijulė maršrutą įveikė per 12 val. 40 min.

Šis plaukimas buvo skirtas labdarai – plaukikams pavyko surinkti 30 tūkst. eurų, už kuriuos Klaipėdos universitetinei ligoninei buvo nupirktas pirma laiko gimusiems kūdikiams skirtas inovatyvus inkubatorius.

J.Krylovaitei, kuri plaukti per Lamanšą susiruošė viena, maždaug 2 metus reikėjo laukti lydinčio laivo. Tokių yra vos 13, o norinčiųjų plaukti daug.

Mergina turėjo pereiti ir medicininę patikrą, įveikti kvalifikacinį plaukimą – mažiausiai šešias valandas be hidrokostiumo plaukti ne šiltesniame nei 15–16 laipsnių vandenyje. Kvalifikacinį plaukimą turi stebėti jokiais giminystės ar artimais asmeniniais ryšiais nesusijęs stebėtojas.

Šiam plaukimui J.Krylovaitė pasirinko Airijos jūrą, kuri net vidurvasarį retai įšyla daugiau nei iki 16 laipsnių, o plaukimo dieną vandens temperatūra siekė vos 14 laipsnių. Per 6 valandas mergina įveikė daugiau nei 15,5 km.

Įspūdingi yriai nuo Švedijos krantų iki Palangos: kuo skiriasi galingi M. Valkevičiaus ir V. Urbono pasiekimai