Panašūs kritulių kiekiai buvo maždaug prieš 15–20 metų, teigia Jūros tyrimų instituto fizinių mokslų profesorė daktarė Inga Dailidienė.
„Tikrai, tokia situacija buvo gal prieš 15–20 metų, nes sniego, jeigu jis ir iškrisdavo, bet iškrisdavo galbūt ne tiek daug per tokį trumpą laiką arba su atotirpiais, kurie dabar būdingi Vakarų Lietuvai dėl šiltesnės jūros.
Galbūt mename tuos laikus, kai 1979 metais Nidoje buvo susiformavusi sniego danga iki 66–70 centimetrų (...) per naktį buvo iškritę 20 centimetrų“, – antradienį LRT radijui sakė I. Dailidienė.
Jos teigimu, sniegas gyventojams sunkumų pridarė dėl to, kad didelis jo kiekis iškrito naktimis, be to sningant pūtė ir stiprus vėjas.
„Buvo pūga, labai stiprus vėjas, iškritęs sniegas buvo pakeliamas ir skirstomas ir buvo situacija, kad ne tik daug sniego, bet Vakarų Lietuvoje už valandos-dviejų jau būdavo didžiausios pusnys ir nei pravažiuoti, nei praeiti neįmanoma.
Ir dar problema susidarė, kad snygis didžiausias buvo nakties metu, tai žmonėms savo namus nusikasti rytais pritrūkdavo laiko“, – kalbėjo I. Dailidienė.
Metų pradžioje Žemaitijoje sniego sluoksnis siekia apie 50–60 centimetrų, dėl to kai kur ribojamas eismas, atšaukiamas ugdymas mokyklose.
Mokslininkų teigimu, Vakarų Lietuvoje didžiulį kiekį sniego lėmė pirmosiomis metų dienomis iš Atlanto atslinkęs ir virš Baltijos jūros sustojęs ciklonas.
Meteorologai žada, jog ateinančią savaitę regione dar gali pasnigti, išliks šaltukas.