Prieš 80 metų Kauną nusiaubęs didžiausias žinomas potvynis šiemet vėl gali pridaryti rimtų rūpesčių – meteorologai neabejoja, kad susidarė palankios sąlygos pakilti vandens lygiui Nemune ir Neryje.

Įprastai nuo potvynių skaudžiausiai kenčia Neries pakrantėje Salių, Radikių, Ginėnų gyvenvietėse (Kauno r.) įsikūrę žmonės.

Jie puikiai prisimena 2010-aisiais siautėjusią stichiją ir neramiai stebi link namų artėjantį vandenį, mat galingą upę sukaustė ledas, o jos pakrantėse susidarė įspūdingo dydžio sniego sluoksnis.

Kauniečiai svarsto, ar primirštas gamtos reiškinys neužmigdė infrastruktūros objektus mieste projektavusių specialistų budrumo ir naujieji statiniai atlaikys išbandymus.

[[ge:lrytas:lrytas:41156724]]

Tarp tokių – automagistralės A1 jungtimi tapę itin svarbūs A.Meškinio tiltai, taip pat dar tik kylanti pėstiesiems ir dviratininkams skirta jungtis per Nerį tarp Senamiesčio ir Brastos gatvės.

Istorikai primena, kad potvyniai Kaune ne kartą griovė pastatus, prieplaukas, daužė valtis, neišvengta ir žmonių žūčių.

Hidrologai patarė nepanikuoti – potvyniui kilti reikalinga dar viena labai svarbi sąlyga, kurios gali išvis nebūti.

Svarbiausia – viena sąlyga

– Kodėl šiemet susidarė palankios sąlygos potvyniui kilti? – „Laikinoji sostinė“ pasiteiravo Lietuvos meteorologijos tarnybos hidrologo Raimundo Baublio.

– Prisiminkime, kad nuo paskutinės praėjusių metų dienos dėl žemos oro temperatūros upėse pradėjo formuotis ledo dariniai. Kelerius metus iš eilės žiemos buvo gana šiltos, o dabar pradėjo formuotis ledas.

[[ge:lrytas:lrytas:41156210]][[ge:lrytas:lrytas:41125351]][[ge:lrytas:lrytas:41134800]]

Iš pradžių stebėjome ižą, o dabar jau susidarė ištisinė ledo danga. Šalčiai tęsiasi ir visai neseniai jie buvo gana stiprūs.

– Kas dar turėtų atsitikti, kad potvynis parodytų savo galią?

– Kol laikosi žema temperatūra, būsimų pokyčių negalime prognozuoti. Tik Neryje tarp Jonavos ir Kauno kai kur susidarė sankamšos ir šiek tiek pakilo vandens lygis.

Jeigu prasidėtų stiprus atšilimas ir dar prisidėtų lietus, labai tikėtina, kad ledas pradėtų judėti, o vandens lygis pradėtų kilti dėl staigiai tirpstančio ledo ir sniego.

Susigerti į gruntą vanduo negalėtų, nes dabar susiformavo maždaug 15 centimetrų įšalas, todėl jis sutekėtų į upes. Kaip staigiai kiltų vanduo, priklausytų nuo oro temperatūros.

– Jau žinant didelį iškritusio sniego kiekį ir storą ledo sluoksnį galėtumėte nuspėti, ar šiemet potvynis būtų labai smarkus?

– Sunku prognozuoti – potvynio mastas labiau priklausytų nuo oro temperatūros, o ne nuo sniego kiekio.

– Įprastai nuo potvynių kenčia Neries pakrantėje įsikūrę Kauno rajono gyventojai. Ar matote kokį nors pavojų Kaune esantiems objektams – tiltams, krantinėms ar net gatvėms?

– Infrastruktūros objektams pavojaus neturėtų kilti, nes jie suprojektuoti ir pastatyti taip, kad atlaikytų ledus bei potvynį. Pakrantėje gyvenantiems žmonėms Kauno rajone kyla didesnis pavojus. Sklypai yra labai arti dabartinio vandens lygio ir jiems neramu dėl tolesnio jo kilimo.

Kaune gyventojai yra išsidėstę aukštesnėse vietose, todėl jiems pavojus negresia.

Skaičiuoja paupio gyventojus

„Reikia ruoštis blogiausiam scenarijui“, – neslėpė Kauno rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Ramūnas Kemzūra.

Pasak jo, savivaldybės ir įvairių tarnybų darbuotojai stebi situaciją, bendrauja su Neries pakrantėje gyvenančiais žmonėmis.

Vienas svarbiausių darbų – išsiaiškinti, kiek žmonių esant pavojingai situacijai reikėtų evakuoti. Jų susidarytų iki 1000. Pavojaus zonoje atsidūrė 10-ies rajono seniūnijų gyventojai.

Pasak R.Kemzūros, žvalgant Nerį dronu paaiškėjo, kad ledas Kauno rajone sukaustė maždaug 13 kilometrų atkarpą. Užšalęs ir Nemunas ties Vilkija.

[[ge:lrytas:lrytas:41074801]]

Svarsto pasitelkti ledlaužį

Įvairiose vietovėse Neries pakrantėje įrengtos 6 specialios sirenos, kurios praneštų gyventojams apie sparčiai kylantį vandenį.

R.Kemzūra neatmeta, kad bus pasitelkti ir ledlaužiai, kurie sutrupintų plaukiančias ledo lytis. Tokia įranga Neryje jau buvo išbandyta 2021 metais.

Pasak savivaldybės atstovo, įrangos tokiam darbui būtų galima rasti, tačiau jos panaudojimui trukdo viena aplinkybė – užšalęs Nemunas.

„Galėtume Neryje sutrupinti ledą, tačiau jis vis tiek neturėtų kur plaukti. Toks darbas būtų beprasmis“, – svarstė R.Kemzūra.

Jis bendravo su Santakos tiltą per Nemuną statančiais bendrovės „Autokausta“ vadovais. Pastarieji taip pat pranešė apie planus laužyti ledus Nemune.

Žvilgsniai nukrypo į salą

Paskelbus apie pėstiesiems ir dviratininkams skirto tilto per Nerį tarp Senamiesčio ir Brastos gatvės statybas atidūs kauniečiai pastebėjo vieną neįprastą detalę – statinio atramą numatyta statyti upės saloje.

Ją prieš dešimtmetį išgarsino Kauno architektai ir menininkai – jie surengė nuotaikingą akciją, kurios metu paskelbė užvaldę šią teritoriją ir pavadino „Švento reikalo“ sala.

Ši sala – tai natūraliai iš Neries upės sąnašų susiformavusi daugiau kaip 7 tūkst. kvadratinių metrų ploto sausumos erdvė.

Brastos tilto projektą rengę „Fegdos“ grupei priklausančios bendrovės „SRP projektas“ specialistai numatė, kad pavasarinio polaidžio metu sala gali būti ir visiškai apsemiama, – tai įprastas reiškinys tokioms upių saloms.

Projektuotojai įsitikinę, kad sala, o kartu ir tilto atrama, negali būti nunešta stipraus ledonešio metu, kai smarkiai pakyla vandens lygis.

Atrama galės skaldyti ledą

Prieš darbų pradžią buvo atlikti detalūs inžineriniai skaičiavimai, kur toks atvejis buvo įvertintas ir priimti atitinkami inžineriniai sprendimai.

Projektuotojai patarė atkreipti dėmesį į tarpinės atramos (tauro) formą – ji nėra tik architektūrinė idėja, mat atlieka ir kitą funkciją. Galimo ledonešio metu ši atrama padės skaldyti ledą ir taip apsaugos tiltą.

Tokie tilto elementai vadinami lytlaužomis.

Pati atrama bus gelžbetoninė – beveik 10 metrų aukščio, daugiau kaip 8 metrų pločio ir kintamo storio – nuo 1 iki 1,3 metro. Atrama stovės ant polinių pamatų, kurie užtikrins stabilumą esant stipriam vandens srautui ar ledonešiui.

Ši atrama nėra tik techninis elementas – kartu su tilto perdanga ji sudaro vientisą architektūrinę kompoziciją, kuri natūraliai įsilies į miesto panoramą.

Tiki konstrukcijų tvirtumu

Į Nerį remiasi ir automagistralės A1 jungtimi tapę itin svarbūs abu A.Meškinio (Kleboniškio) tiltai. Po dvejus metus trukusių darbų antrasis tiltas buvo atidarytas 2024-ųjų pabaigoje.

„Tiltai projektuojami ir statomi įvertinant galimus didžiausius potvynių lygius ir ledonešio apkrovas, tenkančias tilto atramoms“, – tikino bendrovės „Via Lietuva“ Komunikacijos skyriaus projektų vadovas Vytenis Radžiūnas.

Jis priminė, kad A.Meškinio tiltai yra nauji ir suprojektuoti pagal šiuolaikinius reikalavimus, todėl prognozuojamas potvynis ar ledonešis Kaune neturėtų kelti grėsmės jų konstrukciniam saugumui.

[[ge:lrytas:lrytas:41157984]]

„Vertėtų pažymėti, kad A.Meškinio tiltų atramos aukštupio pusėje turi lytlaužas – specialius trikampės formos elementus, kurie nukreipia ir laužo ledą, taip apsaugodami atramas nuo tiesioginio smūgio“, – aiškino V.Radžiūnas.

Vanduo šlavė pakrantėje stovinčius namus

Dideli potvyniai Lietuvoje kyla vidutiniškai kartą per dešimtmetį.

Didžiausi XX a. potvyniai Nemuno žemupyje ir deltoje buvo užfiksuoti 1922, 1925, 1931, 1951, 1958, 1970, 1979, 1994 ir 2010 metais.

Didžiausias potvynis stebėtas 1958 metais – Nemuno deltoje Lietuvos teritorijoje buvo užlietas 570 kvadratinių kilometrų, o 1994 metais – 480 kvadratinių kilometrų plotas.

Dažni potvyniai ir Nemuno vidurupyje, kur vingiuotame ruože ir ties didesnių intakų žiotimis susidaro ledo kamščiai.

Iki Kauno hidroelektrinės pastatymo (1959 m.) per Nemuno potvynius itin dažnai buvo užliejamas Kaunas, o didžiausias žinomas potvynis mieste kilo 1946 metais.

Staigiai pradėjus tirpti sniegui ledo sangrūdų ties Kaunu patvenktose Neries ir Nemuno upėse vandens lygis kovo 25-ąją pasiekė neregėtą aukštį – 748 centimetrus virš žemutinės žymos.

Nemuno vanduo patvino iki Laisvės alėjos, apsėmė du trečdalius miesto, nuplovė apie 10 vienaukščių namų, nuskendo žmonių.

Nerimi plaukusios ledo lytys atsirėmė į dar užšalusį Nemuną, todėl pasuko per Vilijampolę, suformuodamos 2,5 metro aukščio bangą.

Nemune ledai pajudėjo kitą dieną, o vanduo pakilo 8,57 metro.

Laisvės alėja buvo apsemta 1 metro sluoksniu, o po potvynio Vilijampolėje ir kai kuriose Senamiesčio gatvėse ledo krūvos siekė antro aukšto langus.

Ištvinęs Nemunas kelia pavojų ir kitoms pakrantėse esančioms gyvenvietėms – nuo potvynio yra nukentėję Prienai, Birštonas, Seredžius, Jurbarkas.

[[ge:lrytas:lrytas:41157983]]

Patarė apsirūpinti ir maisto atsargomis

Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos specialistai priminė, kad potvynio grėsmė nėra pernelyg sureikšminta.

Potvynis gali sugriauti pastatus ir tiltus, nutraukti elektros tiekimo linijas, plukdyti automobilius, ridenti akmenis, išversti medžius, išplauti naujus griovius, kanalus, suformuoti grunto nuošliaužas, užnešti nuosėdomis užlietas vietas.

Šiųmetė žiema labai snieginga ir šalta, didžioji dalis upių užšalusios, todėl staiga atšilus orui gali grėsti rimtas pavojus, kuriam būtina pasiruošti.

Geriausia žmonių apsaugos priemonė – jų evakavimas iš pavojingos vietovės, o nusprendusiems likti potvynio zonoje pirmiausia reikėtų pasirūpinti neperšlampama apranga.

Dokumentus, asmenines vertybes reikia sudėti į neperšlampamus maišelius ir palikti lengvai pasiekiamoje, matomoje vietoje.

Gelbėtojai pataria pasirūpinti, kad ne mažiau kaip 10 parų užtektų ilgai negendančių maisto produktų, medikamentų, geriamojo vandens, degtukų, žvakių, žibalinių lempų, žibalo, žibintų, malkų.

Gyvūnams reikia paruošti paaukštinimus, jų negalima palikti narvuose, voljeruose, garduose.

„Reikia ruoštis blogiausiam scenarijui“: Kauno rajone – nerimas dėl gresiančios stichijos