Mokslininkų grupės „World Weather Attribution“ teigimu, prieš penkiasdešimt metų tokios neįprastos temperatūros birželio mėnesį būtų buvusios „iš esmės neįmanomos“.
Europos, Jungtinių Valstijų ir Jungtinės Karalystės mokslininkų atliktame tyrime daroma išvada, kad 1976 m. birželį per panašią karščio bangą temperatūra dieną būtų buvusi 3,5 °C žemesnė.
Tačiau šiandien pasaulis karštesnis, o „tokių karščio bangų tikimybė smarkiai pasikeitė“, teigia pagrindinis tyrimo autorius Theodore'as Keepingas iš Londono Imperatoriškojo koledžo.
Dėl alinančių karščių europiečiai keičia atostogų planus: renkasi šiauresnes kryptis
„Be klimato kaitos šis reiškinys birželį būtų buvęs neįmanomas“, – žurnalistams sakė Th. Keepingas.
Dėl anglies, naftos ir dujų deginimo planetos temperatūra pakilo maždaug 1,4 °C, palyginti su priešindustriniais laikais.
Mokslininkai sutaria, kad dėl to ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, tokie kaip karščio bangos, tampa vis dažnesni ir intensyvesni. Todėl norint išvengti blogiausių klimato kaitos padarinių, pasak jų, būtina imtis priemonių riboti atšilimą.
Europa yra sparčiausiai šylantis žemynas pasaulyje, o šią savaitę dešimtys milijonų žmonių kentėjo nuo karščio, kurio temperatūra kai kuriose šalyse sumušė rekordus.
Susiję straipsniai
„Pati orų tendencija nėra ypač neįprasta, tačiau neįprastos yra temperatūros – arba bent jau tokios jos būdavo anksčiau, kol nebuvo žmogaus sukeltos klimato kaitos“, – žurnalistams sakė Londono Imperatoriškojo koledžo organizacijos „World Weather Attribution“ įkūrėja Friederike Otto.
Įspėja apie šilumos streso pavojų
Karščio bangai Europoje toliau tęsiantis, mokslininkai, remdamiesi stebėtomis ir prognozuojamomis temperatūromis, palygino ją su tuo, kaip tokia karščio banga galėjo atrodyti vėsesniais 2003 ir 1976 m.
Net lyginant su 2003-aisiais, kai per didžiulę karščio bangą Europoje žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, dabartinė situacija yra ypač ekstremali, teigia tyrimo autoriai.
Tyrime teigiama, kad panaši karščio banga 2003 m. birželį būtų buvusi apie 2 °C vėsesnė.
„2003 m. ... toks karštis dienos metu vis tiek būtų buvęs labai retas“, o dabartinės nakties temperatūros būtų buvusios daugiau nei šimtą kartų mažiau tikėtinos, tikina tyrimo autoriai.
„Mūsų analizė rodo, kad intensyvus karštis sparčiai kyla net per vieną žmogaus gyvenimą – tokie reiškiniai tapo dešimtis ar net šimtus kartų labiau tikėtini vos nuo 2003 m., o prieš vos 50 metų jie buvo iš esmės neįmanomi. Kaltė dėl to neabejotinai tenka klimato kaitai“, – teigiama tyrime.
Anot autorių, vadinamasis El Ninjo ciklas – natūrali klimato atšilimo fazė – jokio poveikio karščio didėjimui neturėjo.
F. Otto taip pat pabrėžė aukštų temperatūrų ir drėgmės derinys keliamą šilumos streso pavojų.
Šilumos stresas atsiranda, kai organizmo natūralios atvėsimo sistemos nebegali susidoroti su karščiu, todėl gali pasireikšti simptomai nuo galvos svaigimo ir galvos skausmų iki organų nepakankamumo ar net mirties.
Iš tyrime analizuotų beveik 850 Europos miestų apie 45 proc. birželį sumušė – arba, pasak prognozių, turėjo sumušti – visų laikų šilumos streso rekordus, teigiama tyrime.
Būtent dėl to ši karščio banga, pasak F. Otto tapo „ypač nemaloni ir pavojinga“.
Tai jau antrasis tokio pobūdžio atvejis Europoje šiais metais. Gegužės pradžioje kilusi karščio banga į žemyno centrinę ir vakarinę dalis atnešė vasaros viduriui labiau įprastas temperatūras.
Mokslininkų grupės „World Weather Attribution“ teigimu, „jei norime išvengti dar aukštesnių temperatūrų ir jų pasekmių ateityje“, gyvybiškai svarbu laipsniškai, tačiau skubiai atsisakyti iškastinio kuro naudojimo.