Vandenynų paviršiaus temperatūra pasiekė rekordinę ribą – tokio karščio dar nebuvo užfiksuota, todėl kyla nerimas, kad šią vasarą pasaulį vėl gali užklupti ekstremalus karštis.
Birželio 21 dieną vandenynų temperatūra už poliarinių regionų ribų viršijo net 2023 ir 2024 metais užfiksuotus rekordus, trečiadienį pranešė Europos Sąjungos „Copernicus“ klimato kaitos tarnyba.
Tarnyba perspėjo, kad naujas rekordas greičiausiai atsilieps orų modeliams, pasaulio klimatui ir jūrų ekosistemoms – juolab kad jis sutampa su pirmosiomis stipriausio per pastaruosius kelis dešimtmečius prognozuojamo El Niño reiškinio fazėmis.
Atslinks lietingų orų banga: stiprės ir vėjo gūsiai
Kai ankstesnis birželio vandenynų rekordas buvo užfiksuotas 2023 metais, mokslininkai šias tendencijas vadino „nerimą keliančiomis“, „siaubingomis“ ir netgi „beprotiškomis“, nes jos gerokai viršijo bet kokius lūkesčius. Tuomet sekė El Niño reiškinys bei niokojančios pasaulinės karščio bangos, potvyniai ir audros.
Šis 2023 metų rekordas jau yra pranoktas, ir didžiojoje pasaulio dalyje vėl stebimas nerimą keliantis temperatūros kilimas. Praėjusį mėnesį Jungtinė Karalystė ir daugelis kitų Europos šalių kentėjo nuo naujų karščio rekordų, o Antarktidoje užfiksuotos neįprastai šiltos žiemos sąlygos.
Susiję straipsniai
Nors dažniausiai dėmesys sutelkiamas į sausumos temperatūras, vandenynai atskleidžia pilnesnį vaizdą, rodantį, kiek klimato pusiausvyra yra išbalansuota dėl žmogaus sukelto atšilimo.
Paviršiaus temperatūrą veikia saulės spinduliuotė, vandens srovės ir gilumoje kaupiama šiluma.
Vandenynai sugeria daugiau nei 90 proc. pertekliaus energijos, susikaupiančios Žemės sistemoje – daugiausia dėl iškastinio kuro, tokio kaip nafta, anglis ir dujos, deginimo. Praėjusiais metais šis disbalansas pasiekė rekordinius 23 zetadžaulius – daugiau nei du kartus viršijo pastarųjų dviejų dešimtmečių vidurkį.
Dėl to vandenynai kaista vis sparčiau. 2020 metais į vandenynus patenkantis šilumos kiekis prilygo maždaug penkiems Hirosimos sprogimams per sekundę. Praėjusiais metais šis skaičius išaugo iki beveik vienuolikos Hirosimos sprogimų per sekundę. Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas yra perspėjęs, kad „Žemė yra stumiama už savo ribų“.
Mokslininkai teigia, kad kol kas per anksti spręsti, ar vandenynų paviršiaus įkaitimas bus laikinas, ar dar labiau sustiprės, nes metinės temperatūros piko vertės paprastai fiksuojamos liepos–rugpjūčio mėnesiais.
Tačiau „Copernicus“ direktorius Carlo Buontempo iš „Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro“ (ECMWF) įspėjo, kad tai gali žymėti naujo etapo pradžią, vėl vedančią į nežinomą teritoriją: „Esant tokiam vandenynų temperatūros lygiui ir artėjant El Niño reiškiniui, artimiausiais mėnesiais greičiausiai matysime dar daugiau sudužusių temperatūros rekordų“, – sakė jis.