Ši ataskaita pasirodė, kai šią savaitę Europą užklupo nauja karščio banga po rekordinės birželio mėnesio bangos ir neįprastai ankstyvo pavasario karščio laikotarpio gegužę.
Remiantis Europos Sąjungos klimato kaitos tarnybos „Copernicus“ duomenimis, vidutinė temperatūra Vakarų Europoje birželį siekė 20,74 laipsnio pagal Celsijų ir buvo daugiau nei 3 laipsniais aukštesnė nei 1991–2020 m. norma. Tai pagerino ankstesnį rekordą regione, pasiektą 2025 m. birželį.
„Šiltesniame pasaulyje matysime daugiau karščio bangų“, – sakė Samantha Burgess iš Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro (ECMWF), valdančio „Copernicus“.
Ekstremalus karštis Prancūzijoje sukėlė sutrikimų: tūkstančiai liko be elektros
„Jos bus intensyvesnės, truks ilgiau ir paveiks daugiau geografinių vietovių“, – sakė S. Burgess.
„Copernicus“ duomenimis, tai buvo antras karščiausias birželis pasaulyje ir visoje Europoje, temperatūrai toliau didėjant dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos.
„Copernicus“ duomenimis, birželio mėnesį pasaulinė temperatūra buvo 1,39 laipsnio pagal Celsijų aukštesnė už apskaičiuotą ikipramoninio laikotarpio nuo 1850 m. iki 1900-ųjų vidurkį.
Pasaulio vandenynuose užregistruota aukščiausia per visą matavimų istoriją birželio mėnesio temperatūra, tam įtakos turėjo šiltėjantis El Ninjo reiškinys, atsirandantis ir, kaip prognozuojama, stiprėsiantis tropiniame Ramiajame vandenyne.
Susiję straipsniai
„Esame pereinamajame laikotarpyje, kai klimato kaita iš abstrakčios statistinės ateities problemos, apie kurią skaitome ataskaitose, virsta konkrečia dabartine kasdienį gyvenimą trikdančia problema“, – sakė S. Burgess.
Karščio kupolas
Europa yra sparčiausiai šylantis pasaulio žemynas, o atmosferos cirkuliacijos pokyčiai skatina dažnesnes ir intensyvesnes karščio bangas žemyne.
Birželis Europai buvo ypač žiaurus, nes vadinamasis karščio kupolas – aukšto slėgio sistema, veikianti kaip dangtis ant verdančio puodo – keliose šalyse lėmė visų laikų ir mėnesio temperatūros rekordus.
Su karščio banga siejama tūkstančiai mirčių, daugiausia Prancūzijoje, Ispanijoje ir Belgijoje. Naujienų agentūros AFP analizė rodo, kad daugiau nei du trečdaliai europiečių – 410 mln. žmonių – per karščio bangą birželio 15–30 d. patyrė daugiau nei 35 laipsnių pagal Celsijų temperatūrą.
Birželio karščio banga „prisidėjo prie didelio poveikio sveikatai, įskaitant su karščiu susijusias mirtis“, – teigė „Copernicus“.
Didelis drėgmės lygis buvo viena iš priežasčių, kodėl birželio karščio banga buvo tokia intensyvi, sakė S. Burgess.
„Buvo labai drėgna, o tai reiškė, kad mes, žmonės, naktį negavome palengvėjimo. Taigi turėjome keletą tropinių naktų iš eilės“, – sakė ji.
Viduržemio jūros regionas patyrė rekordinę jūrinę karščio bangą, žemyno Atlanto vandenyno pakrantės taip pat nukentėjo nuo karščio laikotarpių, keliančių pavojų ekosistemoms.
„Kai jūra šilta, naktį palengvėjimo mažiau, nes iš vandenyno nekyla vėsa. Nėra jūros vėjelio“, – teigė S. Burgess.
„Copernicus“ duomenimis, sausos sąlygos padidino sausros riziką Rytų Europoje ir prisidėjo prie miškų gaisrų Iberijos pusiasalyje ir Pietų Prancūzijoje.
Klimato mokslininkų tinklas „World Weather Attribution“ praėjusį mėnesį, remdamasis trijų dienų vidutinės aukščiausios temperatūros prognoze tiriamame regione, pareiškė, kad birželio mėnesio karščio banga Europoje buvo „smarkiausia kada nors užregistruota“.
Pasak mokslininkų, tokia karščio banga būtų buvusi iš esmės neįmanoma be klimato kaitos poveikio. Panašus reiškinys 2003 m. birželį būtų buvęs maždaug 2 laipsniais vėsesnis.