Vaizdas primena vaizdingą paveikslą, nutapytą jūros paviršiuje. Tačiau iš tikrųjų tai yra procesų, kurie daugelį metų kelia nerimą tyrėjams, rezultatas. Palydovas „Landsat-8“ užfiksavo „žalias spirales“ virš Gdansko įlankos ir Suomijos įlankos.
Kiek anksčiau, praėjusios savaitės pabaigoje Klaipėdos universiteto specialistai taip pat įspėjo lietuvius, kad Baltijos jūroje prasidėjo intensyvus melsvabakterių žydėjimas, o dėl vyraujančių vėjų žydinčios vandens masės gali būti atnešamos prie Lietuvos krantų.
„Šiuo metu Baltijos jūroje stebimas intensyvus melsvabakterių žydėjimas. Palydoviniai duomenys leidžia sekti jų sankaupas ir judėjimą didelėje teritorijoje. Esant palankioms vėjo kryptims, jos gali būti atnešamos prie krantų“, – pranešime spaudai cituojama KU Jūros tyrimų instituto mokslininkė Diana Vaičiūtė.
Baltijos jūroje – karinės pratybos: amerikiečiai pademonstravo naują technologiją
Pasak jos, liepos pirmomis dienomis žydėjimas buvo stebimas ir Kuršių mariose. Didžiausi kiekiai – rytinėje marių dalyje, kiek mažesni vakarinėje, ties Kuršių nerija.
Kaip skelbia fakt.pl, nors žalias sūkurys atrodo įspūdingai iš kosmoso perspektyvos, jo pasekmės gali būti labai rimtos. Intensyvus fitoplanktono vystymasis lemia vadinamųjų negyvųjų zonų susidarymą, t.y. deguonies neturinčias vietas. Manoma, kad jų plotas Baltijos jūroje jau yra apie 70 tūkstančių kvadratinių kilometrų, o tai reiškia, kad „negyvoji zona“ Baltijos jūroje – viena didžiausių pasaulyje.
Susiję straipsniai
„Didžiausią susirūpinimą kelia Nodularia spumigena, gaminanti toksiną nodulariną. Šis toksinas gali neigiamai veikti vandens organizmus. Didelės žydėjimo sankaupos gali kelti riziką žmonėms ir naminiams gyvūnams“, – perspėja KU Jūros tyrimų instituto mokslininkė Donata Overlingė.
Nors ne visos melsvabakterės yra toksiškos, intensyvaus žydėjimo metu mokslininkė rekomenduojama vengti maudytis vietose, kur vandens paviršiuje matomos melsvabakterių sankaupos, nurodoma KU pranešime. Mokslininkės primena, kad vandens žydėjimas yra natūralus reiškinys, tačiau jo intensyvumą didina šilti orai, neįprastai aukšta vandens temperatūra.
Melsvabakterių gausėjimą taip pat skatina ramios meteorologinės sąlygos ir perteklinis maistinių medžiagų kiekis vandens telkiniuose.