Šiuo laikotarpiu keliose Europos šalyse buvo sumušti visų laikų temperatūros rekordai, o Jungtinėje Karalystėje ir Šveicarijoje – birželio mėnesio rekordai.
Nors mirtingumo statistiniai duomenys kol kas yra preliminarūs, jie jau dabar leidžia numanyti, kiek aukų pareikalaus šios rekordiškai didelės karščio bangos, kurios tampa vis dažnesnės.
AFP išanalizavo Belgijos, Prancūzijos, Vokietijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Ispanijos ir Šveicarijos duomenis apie padidėjusį mirtingumą birželio 22–28 d. laikotarpiu.
Mokslininkai sunerimę: sparčiai tirpstančių Grenlandijos ledynų pasekmes gali pajusti ir Europa
Šiuo laikotarpiu, kai keliose šalyse karščio banga pasiekė aukščiausią tašką, šiose šalyse buvo užregistruota apie 10 tūkst. papildomų mirčių.
Remiantis Didžiosios Britanijos Meteorologijos tarnybos paskelbtais skaičiavimais, dar 2,2 tūkst. su karščio banga susijusių mirčių birželio 18–28 d. buvo užfiksuota Anglijoje ir Velse.
Preliminarūs Europos mirtingumo stebėjimo sistemos („EuroMOMO“) duomenys taip pat rodo, kad paskutinę birželio savaitę smarkiai išaugo papildomų mirčių skaičius, pasiekęs 14 260. Šios savaitės duomenys buvo parengti remiantis 24 šalių oficialia statistika, apimančia apie 400 milijonų gyventojų.
Į „EuroMOMO“ duomenis nėra įtrauktos kai kurios Rytų Europos šalys.
Susiję straipsniai
„Vasara dar nesibaigė“, – įspėjo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono direktorius Hansas Henri P. Kluge.
„Tai nėra stichinė nelaimė ir ji kasmet kartojasi, nes pernelyg daug vyriausybių vis dar traktuoja karštį kaip meteorologinį reiškinį, o ne kaip sveikatos krizę“, – pridūrė jis.
„Priemonių, leidžiančių išvengti daugumos šių mirčių, yra. Rekomendacijos paskelbtos. Įrodymų taip pat yra“, – teigė jis.
„Ką vyriausybės darys toliau – tai jų pasirinkimas, o šis vasaros laikotarpis parodo, kas čia yra svarbiausia“, – pasakė H. P. Kluge.
Dramatiškas
Šie duomenys rodo, kad šią savaitę užfiksuotas didžiausias papildomų mirčių skaičius, palyginti su visomis birželio savaitėmis nuo tada, kai „EuroMOMO“ 2020 m. pradėjo rinkti šiuos Europos duomenis.
Vienintelė kita vasaros savaitė per tą septynerių metų laikotarpį, kurią buvo užfiksuotas didesnis papildomų mirčių skaičius, buvo 2022 m. liepos savaitė, kai daugelyje Europos šalių vis dar siautė COVID-19.
„Kiek mums žinoma, nėra jokių kitų priežasčių, dėl kurių mirtingumas būtų padidėjęs, išskyrus karštį – ir tai yra gana dramatiška“, – sakė Danijos instituto „Statens Serum Institut“ epidemiologas ir „EuroMOMO“ koordinatorius Lasse Vestergaardas.
Tačiau jis paragino atsargiai vertinti naujausius duomenis – anot „EuroMOMO“, turi praeiti keturios savaitės, kad prognozės taptų pakankamai patikimos.
Pasibaigus birželio karščio bangai, pradiniai nacionalinių institucijų paskelbti duomenys dažnai buvo patikslinami, skaičius padidinant.
Jūras Barauskas (AFP)