ES stebėjimų programa „Copernicus“ paskelbė, kad Vakarų Europa fiksavo karščiausią birželį ir liepą per visą stebėjimų istoriją. Vidutinė abiejų mėnesių temperatūra siekė 21,62 laipsnio – ir tai yra daugiau nei ligšiolinis 2022 m. rekordas.
Šis rodiklis atspindi „išskirtina ilgai trukusį karštį“ šią vasarą, teigiama ataskaitoje. Be to, dirvožemio drėgmė buvo „žymiai mažesnė“ nei 2022 m. liepos mėnesį, kai Vakarų Europoje buvo fiksuota paskutinė ekstremali sausra.
Europa yra greičiausiai šylantis žemynas pasaulyje. Pirmieji du šių metų vasaros mėnesiai pasižymėjo karščio bangomis, sausra ir miškų gaisrais. Daug šalių pranešė apie temperatūros rekordus. Prancūzijoje ir Ispanijoje liepsnojo didžiausi miškų gaisrai per ilgą laiką.
Bauginanti klimato kaitos realybė: Europa šyla greičiausiai, ši vasara – karščiausia per visą stebėjimų istoriją
Upių – ypač Reino, Dunojaus ir Senos – vandens lygis buvo neįprastai žemas. Keliose šalyse kilo trikdžių laivybos, drėkinimo ir elektros energijos gamybos srityse.
ES stebėjimo tarnybos duomenimis, ir vandenynuose 2026 m. liepą užfiksuota „aukščiausia kada nors šį mėnesį išmatuota temperatūra“. Pasaulio vandenynai temperatūros rekordą buvo pasiekę jau birželį.
Susiję straipsniai
Pietų Prancūzijoje – dar vienas miško gaisras
Apie 270 ugniagesių sekmadienį Pietų Prancūzijoje kovojo su greitai plintančiu miško gaisru. Lozero departamento ugniagesiai pranešė, kad gaisras kilo Masegro Koso Goržo (Massegros-Causses-Gorges) savivaldybės teritorijoje, maždaug 140 km į šiaurės vakarus nuo Monpeljė. Iki ankstyvo vakaro ugnis apėmė daugiau nei 150 hektarų plotą ir plito toliau. Atsargumo sumetimais buvo evakuoti du kaimai.
Ugnį malšino apie 270 ugniagesių iš Lozero ir kaimyninių departamentų, jiems padėjo šeši gaisrų gesinimo lėktuvai. Ugniagesiai teigė paprašę pastiprinimo, nes ugnis vis labiau plito ir iš pradžių jos nepavyko suvaldyti.
Pirminiais duomenimis, gaisrą tikriausiai sukėlė kelyje užsidegęs automobilis. Buvo evakuoti du kaimai, kurių link judėjo ugnis.
Regione yra „labai daug miškų“, be to, „ypatingai sausa“, įspėjo ugniagesių operacijos vadovas Marcas Toulouse'as. Vietos institucijos paprašė gyventojų nebeskambinti pagalbos numeriu pranešti apie gaisrą, nes kyla pavojus perkrauti operacinio valdymo centrą.
Vėliau Lozero ugniagesių atstovas sakė, kad bendros pastangos padėjo „pažaboti ugnį ir išgelbėti du namus“, kuriems buvo iškilusi tiesioginė grėsmė.
„Dabar darbai sutelkti ties gaisro židiniu, kurio vis dar neįmanoma pasiekti“, – pridūrė jis.
Pastaruoju metu Prancūzijoje liepsnojo daug didelių gaisrų. Ypač buvo paveiktas Žirondos departamentas, kur, institucijų duomenimis, siautėjo didžiausias miško gaisras šalyje nuo 1949 m.
Sausra ir kelios viena po kitos sekusios karščio bangos didelėje Pietų Europos dalyje išdžiovino augaliją. Mokslininkų teigimu, žmogaus sukelta klimato kaita didina karščio bangų, o kartu ir miškų gaisrų riziką.
Filipinuose audra nusinešė gyvybes
Filipinų nelaimių valdymo agentūra pirmadienį pranešė, kad po daugiau nei savaitę trukusių smarkių liūčių dėl potvynių ir nuošliaužų šalyje žuvo mažiausiai aštuoni žmonės.
Devyni žmonės buvo sužeisti, dar vienas tebėra dingęs; o kelios tropinės audros ir pietvakarių musonas toliau neša smarkias liūtis į šią Pietryčių Azijos šalį.
Mirties atvejai užfiksuoti Bengato, Risalio ir Batangaso provincijose, esančiose pagrindinėje Lusono saloje.
Penki žmonės žuvo nuošliaužose, vienas – nuo elektros smūgio, vienas nuskendo, o dar vieną užgriuvo nukritęs medis.
Pasak valdžios institucijų, visoje šalyje dėl ekstremalių oro sąlygų nukentėjo daugiau nei 750 tūkst. žmonių, o daugiau nei 8 000 buvo priversti ieškoti prieglobsčio evakuacijos centruose.
Taip pat buvo užtvindyta daug kelių ir gyvenamųjų rajonų aplink sostinę Manilą, kai kuriose vietose vandens buvo iki juosmens.
Dėl potvynių daugelyje vietų buvo uždarytos mokyklos, o nukentėjusiuose regionuose taip pat sutriko keltų eismas.
Pakrančių apsauga pranešė, kad 20-yje uostų centrinėje ir rytinėje Filipinų dalyje buvo sustabdytas darbas.
Šalies meteorologijos tarnyba prognozuoja tolesnį gausų lietų.
Vakarų Kanadoje nepavyksta suvaldyti miško gaisro
Vis dar nepavyksta suvaldyti didelio miško gaisro Kanados Britų Kolumbijos provincijoje. Tiesa, liepsnos jau neplinta taip greitai. Ugnis sekmadienį buvo apėmusi daugiau kaip 100 kvadratinių kilometrų plotą. Prieš tai daugiau kaip 20 tūkst. žmonių dėl gaisro buvo priversti palikti savo namus.
Pranešama, kad gaisras pastaruoju metu plito lėčiau ir dėl to, jog didelė ugnies fronto dalis jau pasiekė Okanagano ežerą. Ugniagesiai bando apsaugoti namus, esančius 12 tūkst. gyventojų turinčios Samerlando savivaldybės pakraštyje. Įsakymai evakuotis tūkstančiams žmonių lieka galioti.
Ugnis, plisdama ežero link, pelenais pavertė namų ir kitų pastatų. Provincijos vyriausybė kalba apie didelę žalą, tačiau jos galutinis mastas kol kas nežinomas. Daugiau kaip 50 žmonių, kurie buvo apsupti liepsnų, institucijų duomenimis, buvo išgebėti sraigtasparniais. Policija tikrina pranešimą dėl vieno galimo mirties atvejo. Jis kol kas nepatvirtintas. Gaisro priežastis dar nežinoma.
Tuo tarpu Kanados federalinė vyriausybė pažadėjo konkrečią pagalbą. Pranešta, kad Britų Kolumbijos pagalbos prašymas buvo patenkintas. Federalinė valdžia, be kita ko, padės apgyvendinti žmones, kurie dėl miškų gaisrų turėjo palikti savo namus.
Gaisrų gesinimo darbus ir toliau sunkina karšti ir sausi orai bei tiršti dūmai. Gelbėjimo pajėgoms pagalbą teikia ir užsienio šalys, tarp jų – Meksika, Australija ir Naujoji Zelandija. Šeštadienį Britų Kolumbija dėl provincijoje siautėjančių miškų gaisrų paskelbė nepaprastąją padėtį.
Britų Kolumbijoje, anot žiniasklaidos, pastaruoju metu buvo registruota daugiau kaip 100 miškų gaisrų, beveik pusė jų liepsnojo nekontroliuojamai. Ir kitos Kanados provincijos – Ontarijas ir Kvebekas – šiais metais jau kovojo su dideliais miškų gaisrais.
Siautėjo taifūnas Dolphin
Taifūnas Dolphin su smarkiu lietumi ir stipriais vėjo gūsiais sutrikdė Šanchajaus kasdienybę. Buvo visiškai nutrauktas eismas keturiose metro linijose, kitose traukiniai kursavo sutrumpintais maršrutais, pranešė miesto transporto tarnyba. Buvo paveikti ir skrydžiai, sustabdytas visų miesto keltų ir pramoginių laivų eismas upėse.
Pudongo ir Hongčiao oro uostuose, anot operatorių, atšaukta apie 950 pakilimų ir nusileidimų. Apie tai skelbia Kinijos žinių portalas „The Paper“. Tai atitinka beveik 40 proc. visų planuotų skrydžių. Institucijos paragino milijoninio miesto gyventojus dirbti iš namų ir, jei įmanoma, neiti į lauką.
Dolphin pradžioje smogė sausumai prie Juhuano Rytų Kinijos Džedziango provincijoje. Po to prie Juečingu taifūnas antrą kartą praskriejo pakrantę. Vėjas vartė medžius, nukentėjo statybvietės, buvo užlieti keliai.
Iki pirmadienio ryto Dolphin susilpnėjo. Meteorologai prognozuoja, kad audra toliau keliaus į šiaurės vakarus. Tačiau Šanchajuje ir kitose Rytų Kinijos teritorijose toliau prognozuojamos smarkios liūtys.
Etnos ugnikalnis trikdo oro teismą
Etnos ugnikalnis Sicilijoje toliau spjaudosi pelenais ir įkaitusių uolienų fragmentais. Per ypač intensyvią erupcijos fazę sekmadienio popietę vulkano viršūnės zonoje buvo užfiksuota virtinė sprogimų. Didelis pelenų kiekis šiuo metu sklinda pietų–pietryčių kryptimi, pirmadienį Katanijoje pranešė Nacionalinis geofizikos ir vulkanologijos institutas (INGV), kuriuo remiasi agentūra APA.
Perspėjimas oro eismui padidintas iki aukščiausio – raudono – lygio. Dėl išsviestų pelenų laikinai apribota oro erdvė. Katanijos oro uosto operatorė SAC dėl to iki pirmadienio 17.00 val. sustabdė lėktuvų nusileidimus – tai reiškia dideles problemas turistams. Katanija yra didžiausias Sicilijos oro uostas.
Pateiktais duomenimis, išsiveržimas iš Voraginės kraterio tęsiasi. Aktyvios erupcijos angos yra 2 750 ir 2 360 metrų aukštyje. Jos maitina kelis lavos srautus, kurie Bove ir Leonės slėniuose formuoja didžiulius lavos laukus.
3,3 tūkst. metrų aukščio Etna yra aktyviausias Europos ugnikalnis.