Ryškėjant nelaimės mastui, gelbėjimo tarnybų pareigūnas Fathuras Rahmanas naujienų agentūrai AFP sakė, kad keturiuose skirtinguose šios turistų pamėgtos salos miestuose patvirtintos mažiausiai 20 žmonių žūtys.
„Remiantis gautais pranešimais, žuvo 20 žmonių, šeši buvo sužeisti, o du vis dar yra palaidoti“, – telefonu iš laivo pakeliui į labiausiai nukentėjusią Nagekeo regenciją sakė F. Rahmanas.
Turimais duomenimis, po 7,7 balo stiprumo žemės drebėjimo du gyvi žmonės įstrigo po griuvėsiais kaimyninėje Mangarajaus regencijoje.
Susiję straipsniai
„Dėmesį skirsime nukentėjusiųjų, palaidotų po griuvėsiais, paieškai“, – pažymėjo F. Rahmanas ir kartu pridūrė, jog gelbėjimo operacijas apsunkino nuošliaužos, atkirtusios keletą kelių.
Arčiausiai epicentro buvusios Nagekeo regencijos gyventojai suskubo persikelti į aukštesnes vietas, nes anksčiau šeštadienį atsitraukė jūra, o tai yra galimas artėjančio cunamio ženklas. Visa tai matė AFP žurnalistai.
Perspėjimas dėl cunamio vėliau buvo atšauktas, tačiau žmonės buvo įspėti negrįžti į apgadintus pastatus, nes baiminamasi, kad pakartotiniai smūgiai gali juos nugriauti.
Jau įvyko dešimtys pakartotinių smūgių, o stipriausio galingumas siekė 6,1 balo.
„Mano šeima saugi“
56-erių Nagekeo gyventojas Yohanesas Babo sakė, kad buvo turguje, kai žemė ryte pradėjo drebėti.
„Drebėjimas buvo stiprus. Laimei, jau buvome lauke prie namo“, – AFP teigė jis.
„Žmonės panikavo, bėgiojo. Kol kas evakuojamės (…) ir bandome pasiekti kalvas“, – kalbėjo jis.
„Mano šeima saugi. Niekas nenukentėjo“, – pridūrė vyras.
Negilaus žemės drebėjimo epicentras buvo prie salos šiaurinės pakrantės, maždaug už 68 kilometrų į šiaurės vakarus nuo pakrantės miesto Endės, pranešė JAV ir Indonezijos institucijos.
Gelbėtojai vieno žmogaus kūną ištraukė iš pastato, kuris iš dalies sugriuvo Maumerės uoste, griuvėsių.
F. Rahmanas nurodė, kad iš griuvėsių buvo evakuoti du gyvi žmonės, o „vienas buvo rastas negyvas“, matyti agentūros paskelbtoje vaizdo medžiagoje.
Visas žalos mastas dar vertinamas.
Už maždaug 2,5 tūkst. kilometrų į rytus nuo Džakartos išsidėsčiusios Maumerės gyventojas Lukas Lotaras pasakojo, kaip žemė „staiga pradėjo drebėti ir aš ėmiau panikuoti“.
„Pacientai taip pat bėgo iš ligoninės, drebėjimas buvo didelis. Mačiau, kad įtrūko kai kurios sienos“, – AFP tvirtino ligoninės klientų aptarnavimo pareigūnas L. Lotaras.
Nukentėjusią vietovę daugiausia sudaro miestai ir kaimai, kuriuose yra nedaug daugiaaukščių pastatų arba jų nėra visai.
Stebimas jūros lygis
Indonezijos Meteorologijos, klimatologijos ir geofizikos agentūra (BMKG) po žemės drebėjimo iš pradžių perspėjo apie galimas cunamio bangas ir paragino žmones persikelti į aukštesnes vietas.
Buvo matyti ilgos pėsčiomis, motociklais ir automobiliais iš miestų besievakuojančių žmonių eilės.
„Atšaukėme (perspėjimą dėl cunamio), tačiau toliau stebėsime jūros lygį“, – sakė BMKG žemės drebėjimų ir cunamių direktorius Wijayanto, kuris, kaip ir daugelis kitų Indonezijos gyventojų, naudoja tik vieną vardą.
Indonezija ir kaimyninės šalys dažnai patiria žemės drebėjimus, nes jos įsikūrusios Ramiojo vandenyno „ugnies žiede“ – intensyvaus seisminio aktyvumo lanke, kuris driekiasi nuo Japonijos per Pietryčių Aziją ir Ramiojo vandenyno baseiną.
1992 m. Floresą supurtė 7,7 balo stiprumo žemės drebėjimas, kuris sukėlė cunamį ir pareikalavo apie 2,5 tūkst. žmonių gyvybių.
Mirtinų Indonezijos žemės drebėjimų istorijoje yra 2004 m. smogęs niokojantis 9,1 balo stiprumo žemės drebėjimas, kuris įvyko prie Sumatros krantų ir sukėlė cunamį, kuris visame regione pražudė 220 tūkst. žmonių, įskaitant apie 170 tūkst. pačioje Indonezijoje.
Ši antrąją Kalėdų dieną įvykusi tragedija buvo viena kruviniausių stichinių nelaimių per visą matavimų istoriją.
2018 m. Lomboko salą supurtė galingas žemės drebėjimas, o per kitas porą savaičių įvyko dar keli smūgiai. Šioje atostogų saloje ir kaimyninėje Sumbavoje žuvo daugiau nei 550 žmonių.
Vėliau tais metais per 7,5 balo stiprumo žemės drebėjimą ir po jo kilusį cunamį Palu (Sulavesio sala) daugiau nei 4,3 tūkst. žmonių žuvo arba dingo be žinios.