Iš pradžių pranešta apie žemės drebėjimą, todėl daugelis manė, kad būtent jis sukėlė nuošliaužą, o ši – potvynį, nusinešusį mažiausiai 177 gyvybes.
Tačiau JAV Geologijos tarnyba (USGS) vėliau patikslino, kad nelaimę sukėlė „ledyno griūtis“ – reiškinys, kai ledynas ar jo dalis subyra.
Sugriuvusio ledyno smūgis į slėnio dugną buvo toks galingas, kad, USGS duomenimis ir įvykį analizavusių mokslininkų teigimu, atitiko 5,2 balo stiprumo drebėjimą.
Paviešino vaizdus iš purvu pasidengusio Nepalo: Xi Jinpingo reakcija rodo incidento rimtumą
Dandžio universiteto ledynų ekspertas dr. Simonas Cookas BBC sakė, kad jo komanda nustatė – Nepale, netoli Langtango Lirungo viršūnės, esančios maždaug 15 km (9 mylių) į vakarus nuo potvynio vietos, sugriuvo apatinė ledyno dalis.
Jo skaičiavimais, ledynas sugriuvo šiaurės vakarų kryptimi, o vėliau nuolaužos judėjo upe žemyn į vakarus.
Susiję straipsniai
Tarptautinio integruotos kalnų plėtros centro (ICIMOD), tarpvyriausybinės mokslo institucijos, atlikta analizė parodė, kad galėjo įvykti „ledo ir uolienų nuošliauža, kilusi iš aukštikalnės“.
Dėl to į Lende Kholos upelį, kuris yra Bhote Koshi upės intakas, pateko „didelis kiekis ledo ir uolienų nuolaužų“ – tai sukėlė staigų upės vandens lygio pakilimą, žemyn nešusį vandenį, nuosėdas ir didelius riedulius.
Gilus skausmas, neviltis ir tiesiog gamtos suniokoti namai: kadruose – stingdantys vaizdai iš Nepalo
Centro duomenimis, žemiau esančiose upėse per 30 minučių vandens lygis pakilo septyniais–devyniais metrais, o kelios vandens stebėjimo stotys buvo nuplautos arba sugadintos.
Oksfordo universiteto Žemės mokslų profesorius Maiklas Searle’as sakė, kad visas šis procesas – nuo nuošliaužos iki potvynio – galėjo trukti valandas ar net dienas.
„Tokia galinga nuolaužų banga leidžia manyti, kad iš pradžių įvyko nuošliauža, po to susikaupė vanduo, užtvenkęs upę, o galiausiai jis prasiveržė vienu milžinišku potvyniu“, – BBC sakė jis.
Potvynį galėjo sustiprinti ir vietovės reljefas. M. Searle’as pažymėjo, kad Langtangas Lirungas stūkso ant aukštųjų Himalajų keteros, o abiejose kalno pusėse yra „nepaprastai statūs slėniai“, galėję dar labiau pagreitinti vandens tekėjimą.
Kas trečiadienį sukėlė ledyno griūtį, kol kas neaišku.
M. Searle’as teigė, kad Langtangas Lirungas, kaip ir visi Himalajai, palaipsniui kyla dėl ilgalaikio tektoninio judėjimo, kai viena žemės plutos plokštė stumia kitą aukštyn: „Tai tarsi domkratas po automobiliu, kurį vis kelia aukštyn. Kalnui kylant, ledynas darosi vis statesnis, todėl neišvengiama, kad jo dalys ima byrėti.“
Tačiau paprastai tai būna mažesni gabalai, kurie laikinai užtvenkia upes ir yra lengvai išplaunami, sakė jis. Šįkart, pasak M. Searle’o, visas ledynas, panašu, sugriuvo „iš karto“ – tai „labai neįprasta“. „Tokie potvyniai vyksta nuolat, bet ne tokio masto.“
Jis teigė, kad trečiadienio įvykis greičiausiai kilo dėl dviejų skirtingų procesų.
„Tai – tektoninis procesas, susijęs su kylančiais Himalajais, ir klimato kaita, dėl kurios kyla temperatūra ir tirpsta ledynai. Visa tai kartu formuoja šias katastrofiškas nelaimes, kurias šiais laikais matome vis dažniau“, – sakė jis.
Mokslininkai jau seniai perspėja apie tirpstantį ledą ir amžinąjį įšalą – šimtmečius užšalusią dirvą – Himalajuose dėl klimato kaitos.
Šiemet paskelbtoje ICIMOD analizėje nustatyta, kad Hindukušo ir Himalajų ledynai ledą praranda dvigubai sparčiau nei nuo 2000 metų. Tai savo ruožtu didina tokius pavojus kaip potvyniai.
S. Cookas pažymėjo, kad panašių potvynių ir nuošliaužų, sukeltų ledynų griūčių, pastaraisiais metais pasitaikė Indijoje, Šveicarijoje ir Italijoje.
2021 metais didelis Himalajų ledyno gabalas sugriuvo Čamolio slėnyje, šiaurės Indijoje, žemyn paleisdamas nuolaužų ir vandens srautą, kuris nusinešė 200 gyvybių. Vėliau mokslininkai apskaičiavo, kad griūties poveikis prilygo 15 atominių bombų sprogimui.
Net ir Nepale, tame pačiame regione, pernai potvynį sukėlė Tibete prasiveržęs ledyninis ežeras.
ICIMOD specialistas Mohdas Farooqas Azamas sakė, kad kriosferoje – užšalusiose Žemės dalyse – pavojų daugėja ir tai tampa pastebima kaip niekada anksčiau. „Pokyčiai vyksta itin sparčiai.“
Nors sunku teigti, ar konkretų įvykį lėmė būtent klimato kaita, „žvelgiant į tokių įvykių tendenciją, galima manyti, kad klimato kaita turi įtakos, – sakė dr. Cookas. – Logika tokia: šyla planeta – trauksis ledynai, gausiai tirps sniegas. Amžinasis įšalas, kuris iš dalies laiko sukibusius kai kuriuos kalnų šlaitus, šyla, atitirpsta ir silpsta. Todėl bus daugiau nuošliaužų, nuolaužų srautų, ledyninio tirpsmo vandens, ežerų prasiveržimų, ledynų griūčių – nes klimato šiluma galiausiai destabilizuoja šias aukštikalnių aplinkas.“