Galvės ežero pakrantės aplink legendinę Trakų pilį per vasaros sezoną tiesiog nusėtos įvairaus dydžio laivais. Bet romantiški malonumai ant vandens kelia proziškus klausimus – ar tuose laivuose yra tualetai?

Priešais Trakų pilį, šalia tilto link jos vartų, papramogauti laivais kviečia artistiškai atrodantys šaukliai. Vienas gražiai nuaugęs, atletiškas vaikinas saulės nugairintu veidu „Sostinės“ žurnalistams siūlėsi ir laivu paplukdyti, ir pasimėgauti kubilu pirtyje.

Paklaustas, kaip reikėtų elgtis toje plaukiojančioje pirtyje, jeigu prispirtų gamtos reikalai, maloniai paaiškino: „Jei gražiai paprašysite, būsite parplukdyti į krantą, o jeigu jau visai reikalai prispirtų, tektų improvizuoti viduryje ežero.“

Simpatiškasis laivų kvieslys tokius pasvarstymus palydėjo žavia šypsena.

[[ge:lrytas:lrytas:43268890]]

Pažeidimų nenustatė

Dauguma laivų, išrikiuotų priešais Trakų pilį, priklauso įmonei „Mindaugo laivai“.

Trakiškiai pasakojo matę, kaip iš laivų į ežerą išleidžiamos dvokiančios atliekos. Kad būta tokių skundų, Aplinkos apsaugos departamentui (AAD) patvirtino ir pats „Mindaugo laivų“ savininkas Mindaugas Beišys.

„Kiek žinau, skundus tyrė AAD, tačiau jokių pažeidimų nebuvo rasta“, – teigė M.Beišys.

Su „Mindaugo laivais“ susijusios aplinkybės AAD pareigūnų buvo tikrintos ne kartą. 2026 m. birželio 19 d. gautas pranešimas dėl galimai iš laivo „Nojus“ leidžiamų nuotekų Karaimų g. 53 Trakuose.

Trakų aplinkos apsaugos skyriaus pareigūnai birželio 22 d. apžiūrėjo pranešime minimą laivą. Apžiūros metu nenustatyta, kad iš laivo „Nojus“ į aplinką būtų išleidžiamos nuotekos, taip pat nebuvo juntamas buitinėms nuotekoms būdingas kvapas.

Laivo savininkas paaiškino, kad buitinėms nuotekoms surinkti naudojamas sandarus rezervuaras, kuris pagal poreikį išsiurbiamas.

Trakų aplinkos apsaugos skyriui taip pat buvo pateiktas 2026 m. birželio 12 d. buitinių nuotekų išsiurbimo ir išvežimo atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas.

[[ge:lrytas:lrytas:43537760]][[ge:lrytas:lrytas:42881438]][[ge:lrytas:lrytas:43162245]][[ge:lrytas:lrytas:42954381]]

Paklaustas, kaip dažnai iš jo įmonei priklausančių laivų išsiurbiamos buitinės atliekos ir kokios tarnybos tai atlieka, M.Beišys teigė negalįs atsakyti, nes ne jis tokiais darbais užsiima. Bet patikslino, kad tualetai yra tik didesniuose laivuose.

Irkluoja iki tualeto

Dar keistesnė situacija Galvės ežero pakrantėje kelyje link Užutrakio dvaro, netoli kempingo „Slėnyje“. Keliolika metrų nuo kranto plūduriuoja nedidelis namelis, kurio savininkas Saulius Dvožeckis už solidžią sumą jį nuomoja nakvynei arba pramogoms parai arba kelioms dienoms. Tame namelyje-laivelyje yra vietos vakarojimams, nakvynei, yra pirtis.

Ar yra tame namelyje-laivelyje tualetas?

„Mes turime sutartį su kempingu „Slėnyje“. Kai mūsų klientams prireikia tualeto, jie valtimi plaukia į kempingą. Ten galima naudotis ir tualetais, ir dušais“, – „Sostinei“ paaiškino S.Dvožeckis.

Paklaustas, ar ir naktį jo namelio-laivelio klientai priversti valtimi kelis šimtus metrų irtis į tualetą, jis nė kiek nesutriko: „Taip. Argi sudėtinga?“

Namelio dar nepastebėjo

Galvės ežeras yra Trakų istorinio nacionalinio parko (TINP) teritorijoje. Pagal galiojančius teisės aktus S.Dvožeckis savo plūduriuojančiam pramogų nameliui privalėjo gauti leidimus ir iš parko, ir iš Trakų rajono savivaldybės.

Paklaustas, ar tokius leidimus yra gavęs, S.Dvožeckis savo atsakymu pribloškė: „Esu gavęs TINP vadovo Dariaus Kvedaravičiaus žodinį leidimą. Jis neprieštaravo, kad namelis būtų ežere. Jei reikės, gausiu ir raštišką jo sutikimą.“

D.Kvedaravičius, bendraudamas su „Sostine“, aiškino, kad S.Dvožeckiui joks leidimas nėra išduotas, nes jei tas namelis-laivelis neprišvartuotas prie kranto, o plūduriuoja tam tikru atstumu ežere, leidimo nereikia: „Yra tam tikros įstatymų spragos, todėl kai kas jomis ir naudojasi.“

Apie tai, kad S.Dvožeckio namelyje-laivelyje nėra tualeto, parko vadovas nežinojo.

Jokios sutarties nėra

Nors namelis-laivelis plūduriuoja jau mažiausiai du mėnesius, pasirodo, Trakų rajono savivaldybės Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Šarūnas Žukauskas iki šiol jo nepastebėjo. Kas leido ir kodėl Galvės ežere atsirado tas namelis-laivelis, jis žadėjo netrukus pasidomėti.

Kempingo „Slėnyje“ direktorius Giedrius Gronskis iš pradžių teigė nežinąs, kam priklauso tas namelis-laivelis ir kada jis netoli jo vadovaujamos įmonės atsiradęs. Taip pat tvirtino niekada nepastebėjęs, kad kas nors valtimi irtųsi kempingo link.

Kempingo tualetai ir dušai veikia visą parą. Tie, kurie atvažiuoja į kempingą ir įsigyja bilietus, gali tualetais naudotis kada nori: „Kas ir iš kur ateina į dušus ar tualetus, sunku susekti. Tačiau S.Dvožeckis jokio atskiro susitarimo su mūsų kempingu nėra sudaręs.“

Laivų priežiūra nesutvarkyta

Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA), ilgą laiką atlikinėjusi vidaus vandenų transporto priemonių technines apžiūras, nuo 2025-ųjų liepos 1 d. šią funkciją perleido verslininkams.

Šiuo metu tuo užsiima Klaipėdoje registruota mažoji bendrija „Laivo patikra“.

[[ge:lrytas:lrytas:43738616]]

„Mes atliekame techninę laivų patikrą. Ar laivai turi tualetus ir jais tinkamai naudojamasi ir ar pagal galiojančią tvarką jų turinys išgabenamas, privalėtų tikrinti gamtosaugininkai.

Kai mes patikros metu teiraujamės, ar yra laivuose tualetai, dažnai išgirstame atsakymą, kad jais nesinaudojama, laivais iškylaujantys žmonės prireikus bėga į krantą. Bet laivas dėl to netampa netvarkingas.

Laivų savininkai apsukriai naudojasi teisės aktų spragomis. Nėra juose numatyta reikalavimų, kad visi laivai turėtų fekalijų talpyklas. Nieko nepadarysi“, – kalbėjo „Laivo patikros“ generalinis direktorius Arvydas Martinkus.

Jis sakė turįs žinių, kad gražiaisiais Lietuvos ežerais plaukiojančiuose keleiviniuose laivuose yra tualetai, iš kurių vamzdžiais visas jų turinys teka tiesiai į ežerus.

„Visi puikiai žino, kad tai nusikaltimas gamtai, tačiau aplinkosaugininkai kažkodėl nieko nemato. Kai laivų savininkus įspėjame dėl pažeidimų, jie atkerta, esą tualetais jų keleiviai nesinaudoja. Deja, kol kas kontrolės dėl šiol problemos valstybės institucijos nevykdo“, – sakė A.Martinkus.

Aiškinanti Galvės ežero vardo kilmę liaudies išmintis sako, kad šis vardas gali būti kilęs nuo žodžio „galva“. Esą ežere kasmet nuskęsta bent vienas žmogus. Kitaip tariant, ežeras reikalauja kokio nors niekdario galvos.

Kažin ar kas nors paaukos savo galvą dėl kasdien negailestingai teršiamo Galvės ežero?

Pamėgta pramoga sukėlė rimtų klausimų: „Apsukriai naudojasi teisės aktų spragomis“ (1)