„Žinome, kad iškastinio kuro pramonė savo noru nepasitrauks. Dešimtmečius didžiosios naftos bendrovės su atmosfera elgėsi kaip su atvira kanalizacija ir pelnėsi iš to padarinių“, – sakė A. Guterresas.
Jis tęsė: „Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios penkios didžiosios Vakarų naftos bendrovės susižėrė beveik pusę trilijono JAV dolerių pelno“. A. Guterresas šią sumą palygino su vos 34 mlrd. JAV dolerių finansavimu, sutelktu siekiant padėti besivystančioms šalims prisitaikyti prie klimato kaitos.
„O paprasti žmonės daugiau moka už energiją, maistą ir draudimą“, – sakė jis, iškastinio kuro pramonės „piktnaudžiavimą galia“ palygindamas su didžiųjų tabako bendrovių veiksmais.
Bauginanti klimato kaitos realybė: Europa šyla greičiausiai, ši vasara – karščiausia per visą stebėjimų istoriją
„Tie, kurie teršė daugiausia – ir daugiausia iš to pelnėsi – privalo padaryti kur kas daugiau, kad atitaisytų savo padarytą žalą“, – ragino jis.
Buvęs Portugalijos ministras pirmininkas tai pareiškė po rekordinių vasaros karščių Šiaurės pusrutulyje ir niokojamų potvynių Nepale, kuriuos sukėlė ledyno griūtis.
JT yra pareiškusios, kad pasaulis bent laikinai viršys Paryžiaus susitarime numatytą tikslą apriboti atšilimą iki 1,5 laipsnio Celsijaus, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu.
„Pavojai yra realūs, tačiau reali yra ir viltis“, – sakė A. Guterresas, atkreipdamas dėmesį į sparčią pasaulinę saulės ir vėjo energetikos plėtrą – atsinaujinantys energijos ištekliai dabar yra pigiausias energijos šaltinis didžiojoje pasaulio dalyje.
Susiję straipsniai
Klimato kaita jau seniai yra vienas pagrindinių A. Guterreso dėmesio objektų. Trečiadienį jis turės paskutinę progą imtis šio klausimo, kai surengs klimato aukščiausiojo lygio susitikimą prieš lapkritį Antalijoje vyksiančias COP31 derybas.
Stebėtojai ieškos didesnių ambicijų ženklų, ypač iš susitikimą kartu rengiančių Turkijos ir Australijos, kurios abi yra labai priklausomos nuo iškastinio kuro. Tokie ženklai rodytų, kad derybos gali duoti rezultatų.