Iš 15 mln. eurų, numatytų Gedimino kalno tvarkybai iki 2027 metų, išleista daugiau nei pusė, tačiau sakyti, kad gruntas jau stabilus, negalima – darbai dar vyksta ir jų pabaigos nematyti.

Vilniečiai, matydami kalno šlaitu ropojantį traktorių, kitą techniką, klausia: o kada darbų pabaiga? Tikslaus atsakymo nėra.

O štai Lietuvos nacionalinis muziejus įspėjo, kad dėl ilgalaikių kritulių auga nuošliaužų rizika, nes didėja grunto drėgnumas ir susikaupusio vandens kiekis – paviršinis grunto sluoksnis bet kurią dieną gali nuslinkti ir tada reikės pradėti darbus iš naujo.

Veikia stebėsenos sistema

[[ge:lrytas:lrytas:43190152]]

Lietuvos nacionalinio muziejaus Investicinių projektų ir turto valdymo skyriaus vadovas Mindaugas Kaikaris patvirtino, kad ilgalaikiai ir gausūs krituliai yra vienas veiksnių, galinčių turėti įtakos Gedimino kalno šlaitų stabilumui.

Ypač jautrus kritulių poveikiui yra paviršinis supiltinis gruntas, kuriam įmirkus gali atsirasti deformacijų ir padidėti nuošliaužų rizika.

Vis dėlto paviršinio grunto nuošliaužos savaime nereiškia grėsmės viso Gedimino kalno stabilumui. Gedimino kalno būklė nuolat stebima – visą parą veikianti stebėsenos sistema leidžia fiksuoti pokyčius, o prireikus operatyviai imtis prevencinių stabilizavimo priemonių.

„Būtent todėl vykdomi ilgalaikiai tvarkybos darbai apima ne tik šlaitų konstrukcinį sutvirtinimą, bet ir lietaus vandens surinkimo bei nuvedimo sistemos sutvarkymą.

Šiomis priemonėmis siekiama užtikrinti ilgalaikį Gedimino kalno šlaitų stabilumą ir sumažinti su gausiais krituliais susijusias rizikas“, – dėstė M. Kaikaris.

Dar nebaigė pirmojo etapo

[[ge:lrytas:lrytas:41239691]][[ge:lrytas:lrytas:42004968]][[ge:lrytas:lrytas:40491814]]

Gedimino kalno tvarkybos darbams 2025–2027 m. laikotarpiu skirta 15 mln. eurų. Šiuo metu atliktų darbų vertė siekia 8,5 mln. eurų, arba apie 57 proc. visam etapui numatyto finansavimo.

Iki kitų metų vykdomas Gedimino kalno šlaitų, statinių pagrindų ir inžinerinių tinklų tvarkybos darbų pirmasis etapas. Jis apima pietrytinę kalno dalį, kurioje nustatytos sudėtingiausios geologinės sąlygos.

Šiame etape numatyta stabilizuoti apie 5 tūkst. kvadratinių metrų pietrytinio šlaito, įrengiant inkarų, matrasų ir erdvinių gabionų konstrukcinę sistemą. Taip pat bus sutvarkyta lietaus vandens surinkimo ir nuvedimo sistema, įrengta žolinė danga ir šlaito laistymo sistema.

Darbai apima ir kultūros paveldo objektų išsaugojimą – numatyta sustiprinti Aukštutinės pilies rūmų liekanų pamatus, dalį pietrytinės gynybinės sienos ir išsaugoti pietrytiniame šlaite aptiktus istorinius mūrus.

Šiuo metu gręžiami inkarai šlaito tvirtinimo konstrukcijoms ir stiprinami išoriniai Aukštutinės pilies rūmų liekanų pamatai.

Pagrindinis darbų tikslas – užtikrinti ilgalaikį Gedimino kalno pietrytinės dalies stabilumą, sumažinti nuošliaužų riziką ir išsaugoti šioje teritorijoje esančias kultūros paveldo vertybes.

Žiemą pažadėjo nesustoti

Pirmąjį Gedimino kalno tvarkybos darbų etapą planuojama užbaigti iki 2027 metų pabaigos.

Paklaustas apie žiemos pertrauką M. Kaikaris tikino, kad jos nebus. Darbus ketinama tęsti ir šaltuoju metų laikotarpiu, jeigu leis oro sąlygos.

Esant itin žemai temperatūrai ar kitoms nepalankioms meteorologinėms sąlygoms, dėl kurių nebūtų galima užtikrinti darbų kokybės ir saugos, darbai gali būti laikinai stabdomi.

2027 m. numatyta ant įrengtų inkarų pritvirtinti matrasų konstrukcijas, užpildyti jas granitine skalda, įrengti demblį ir augalinį sluoksnį, saugančius nuo erozijos. Vėliau šlaitas bus padengtas velėna ir bus įrengiama jos laistymo sistema.

Taip pat yra numatyta įrengti dalies pagrindinio tako rostverkų apdailą ir užbaigti Aukštutinės pilies rūmų liekanų stiprinimo darbus.

Įvairios priežastys

Pirmoji nuošliauža ant Gedimino kalno atsirado 2016 metų vasarį – tąkart žiema buvo labai šilta ir drėgna, dirvožemis smarkiai įmirko.

Vėliau nuošliaužos tapo nuolatiniu reiškiniu. Iki šiol vis bandoma sutvirtinti kalno šlaitus.

Manoma, kad prie šlaitų nestabilumo galėjo prisidėti ir 2011–2013 metais ant Gedimino kalno iškirsti medžiai, ir įrengtas funikulierius, ir papėdėje atstatyti Valdovų rūmai.

Milijonai išleisti, o darbų pabaigos nematyti: Vilniaus simboliui – didelis pavojus (2)