Po kirtimų Suomijoje iš miško liko purvo laukas, o vilkų gaujos ėmė ieškoti maisto netoliese esančiame kaime.
Ketvirtadienį britų dienraštis „The Guardian“ pranešė, kad dirbtinio intelekto infrastruktūrą plečianti technologijų milžinė Šiaurės Suomijoje iškirto apie 330 ha miško.
„Google“ kaltinama tuo, kad medžius iškirto ir žemę išvalė dar negavusi visų leidimų. Suomijos įstatymai reikalauja, kad prieš pradėdamos didelio masto darbus bendrovės atliktų privalomą poveikio aplinkai vertinimą (PAV).
DI išmoko kalbėti taisyklingai: lietuvio sukurtas eksperimentas parodė, kaip lengva prabilti svetimu balsu
Masinio kirtimo papiktinti Suomijos pareigūnai sustabdė visus darbus dviejose „Google“ duomenų centrų statybvietėse, kol bus įvertintas poveikis aplinkai.
Kirtimai vyko prie Muhoso miestelio, į pietryčius nuo penkto pagal dydį Suomijos miesto Oulu. Nuotraukose matyti, kas liko: plyti nuoga žemė, išvagota padangų pėdsakų, nusėta purvo balų ir žemių kauburių.
Susiję straipsniai
Iškirtus tokį didelį miško plotą, iš jo pasitraukė laukiniai gyvūnai. Plėšrūnai, pavyzdžiui, vilkai, ėmė ieškoti maisto arčiau žmonių, Otanmekio kaime, esančiame maždaug už 80 km nuo statybvietės.
„Vilkai ateidavo į kaimą, nes visi laukiniai gyvūnai pasitraukė iš miško“, – „The Guardian“ sakė vietos gyventoja Anni Ranta.
„Jie pabėgo. Dėl duomenų centrų man nerimą kelia ir triukšmas, nes čia kietas uolinis gruntas. Jį jaučiame net dabar, kai stovime čia ir kalbamės“, – pridūrė A. Ranta, triukšmą palyginusi su būgno dundesiu.
Pasipiktinę gyventojai kreipėsi į „Google“ ir paprašė bendrovės padėti atlyginti nuostolius, kuriuos bendruomenė patyrė per ankstesnius šios žemės pramoninio įsisavinimo projektus.
„Viskas padaryta neteisingai. Amerikietiškai. Jokios logikos. Visiškai jokios“, – dienraščiui sakė Muhoso gyventojas Antti Jakonenas. Jis paragino bendrovę padėti atkurti vietos lašišų populiaciją, kurią prieš daugelį metų sunaikino hidroelektrinės.
A. Ranta prisipažino bijanti, kad ir taip įtemptoje Europoje duomenų centrai taps patogiu Rusijos agresijos taikiniu.
„Apskritai nenoriu jų Suomijoje. Man nepatinka visa dirbtinio intelekto idėja ir tai, kaip keičiasi pasaulis. Viskas vyksta per greitai ir per anksti.“
Dvi „Google“ statybvietės prie Muhoso ir Kajanio yra nutolusios viena nuo kitos maždaug 145 km. Jos yra rugsėjį paskelbtos 15 mlrd. dolerių (apie 13 mlrd. eurų) investicijos į dirbtinio intelekto infrastruktūrą Suomijoje dalis.
Suomijos licencijavimo ir priežiūros agentūra (LVV) įpareigojo „Google“ projekto dukterinę bendrovę „Tuike Finland Oy“ iki spalio 23 d. sustabdyti visus darbus.
„Licencijavimo ir priežiūros agentūros nuomone, remiantis šiuo metu turimomis ataskaitomis, projekto teritorijose jau atlikti platūs parengiamieji darbai: iškirsti medžiai, nuimtas viršutinis dirvožemio sluoksnis, įrengti statybvietės keliai ir sandėliavimo aikštelės, pakeisti grioviai ir pralaidos, įrengta lietaus nuotekų sistema“, – sakė agentūros Aplinkos departamento vadovas Tommi Muilu.
„Mūsų nuomone, šie darbai keičia aplinką ir daro jai poveikį. Būtent tokio poveikio nustatymas ir įvertinimas yra vienas pagrindinių PAV procedūros tikslų“, – teigė T. Muilu.
Iškirtus medžius, netoliese tekantis vanduo paruduoja, o užteršti upeliai įteka į Oulujokio upę.
„Google“ vadovas Suomijoje Antti Jarvinenas tvirtino, kad bendrovė manė turinti teisinį pagrindą pradėti didelio masto kirtimus.
Suomijos gamtos apsaugos asociacijos (SLL) pirmininkė Hanna Halmeenpää tokį aiškinimą pavadino gryna arogancija.
„Jie nupirko didžiulį žemės plotą ir tiesiog pradėjo kirsti. Štai taip paprastai. Tai gryna arogancija, ir tai tiesiog stulbina“, – cituoja H. Halmeenpaa „The Guardian“.
Duomenų centro priešininkai mano, kad „Google“ skubėjo pastatyti kompleksą, kol Suomijos teisės aktai dar nespėjo prisitaikyti prie dirbtinio intelekto pažangos ir įvesti reguliavimo.
A. Jarvinenas atsiprašė už padarytą žalą. Bendrovė pažadėjo pirmiausia apsaugoti vandens šaltinius, o tada maždaug 130 ha plote vėl pasodinti medžių.
„Nesuprantu, kodėl turime paaukoti tiek daug savo gamtos. Jie viską atiduoda per lengvai“, – dienraščiui sakė gamtosaugininkas Vesa Hyyrylainenas.
Tuo metu JAV Niujorko valstijos gubernatorė Kathy Hochul liepą pasirašė vykdomąjį įsakymą, kuriuo iki vienerių metų sustabdė aplinkosauginių leidimų išdavimą naujiems vadinamiesiems hipermastelio duomenų centrams, tai yra tiems, kurių elektros poreikis siekia 50 MW ar daugiau. Tai pirmasis tokio pobūdžio moratoriumas visos valstijos mastu JAV. Jau veikiantiems duomenų centrams ir anksčiau išduotiems leidimams jis netaikomas. Per šį laiką valstija ketina parengti griežtesnes tokių objektų reguliavimo taisykles.
„Nenoriu, kad Niujorkas tiesiog būtų pirmas. Noriu, kad Niujorkas būtų pirmas teisingai“, – tuomet sakė K. Hochul.
Parengta pagal „New York Post“ ir „The Guardian“ informaciją.