Šie įvykiai rodo, kaip ekstremalūs orų reiškiniai veikia skirtingus pasaulio regionus – nuo žemės ūkio ir turizmo iki vietos gyventojų kasdienybės.
Klimato kaita kelia grėsmę baltųjų trumų derliui Italijoje ir Kroatijoje
Žibintuvėlio šviesoje Tino Marolo seka paskui savo šunį Stelą per tamsų Pjemonto mišką, ieškodamas po žeme slypinčio vieno vertingiausių Italijos kulinarijos lobių.
Bauginanti klimato kaitos realybė: Europa šyla greičiausiai, ši vasara – karščiausia per visą stebėjimų istoriją
Kalvose aplink Albą, garsėjančią žymiausiais pasaulyje baltaisiais trumais, jų ieškotojai, vadinami „trifolau“, tradiciškai sezoną pradeda spalio 1 d. Tačiau jiems vis daugiau iššūkių kelia klimato kaita.
Kelis mėnesius trukę karščiai ir sausra sukėlė susirūpinimą dėl vertingųjų baltųjų trumų ateities. Šiems grybams būtina vėsi, drėgna dirva ir glaudus simbiotinis ryšys su medžių šaknimis.
Susiję straipsniai
„Visą spalį buvo juntami liepos ir rugpjūčio mėnesiais trūkusio lietaus bei aukštos temperatūros padariniai, todėl trumų derlius buvo menkas, o jų laikymo trukmė trumpa“, – sakė Italijos nacionalinio trumų tyrimų centro prezidentas Antonio Degiacomi.
Jo teigimu, dėl sausos ir suslėgtos dirvos šį sezoną trumai taip pat užaugo mažesni.
Prastas derlius užklupo tuo metu, kai Alba ir aplinkinės Langės kalvos sulaukia lankytojų, atvykstančių į Tarptautinę baltųjų trumų mugę – vieną garsiausių Italijos gastronomijos renginių, prasidėjusį spalio 10 d. ir truksiantį iki gruodžio 6 d.
Keičiantis klimatui, kinta ir derlius
Mugės prezidento Axelio Iberti teigimu, sezonas prasidėjo vangiai – po karštos ir sausos vasaros buvo randama mažesnių trumų. Tačiau pastaruoju metu iškritęs lietus pagerino sąlygas ir pradėjo rastis didesnių grybų.
Nepaisant sumažėjusios pasiūlos, paklausa išlieka didelė. Pasak A. Iberti, trumų kainos Albos turguje yra maždaug 20–30 proc. didesnės nei pernai, o viešbučiuose ir kitose apgyvendinimo įstaigose mugės laikotarpiu beveik nebeliko laisvų vietų.
Tačiau susirūpinimą kelia ne tik šių metų derlius.
„Šie metai neabejotinai iškrenta iš konteksto, turint galvoje tendenciją, kuri, kaip visi žinome, tęsiasi jau penkerius ar šešerius metus“, – sakė A. Degiacomis, atkreipdamas dėmesį į vis karštesnes vasaras ir vis nepastovesnį kritulių pasiskirstymą.
Tuo metu miške trumų ieškantis T. Marolo sako, kad nežinomybė visada buvo neatsiejama šios veiklos dalis.
„Tikrai dažniau namo grįžti tuščiomis rankomis nei su trumu. Būtent tas jaudulys, kai nežinai, ką rasi, ir yra visas šios veiklos žavesys“, – pasakojo vyras.
Nuo Italijos iki Kroatijos – tie patys nerimą keliantys ženklai
Panašus susirūpinimas kyla ir kituose Europos regionuose, kuriuose auga trumai, o tai rodo, kad problema neapsiriboja vienu mišku ar regionu.
Kitoje Adrijos jūros pusėje esančioje Kroatijoje trumų ieškotojai ir mokslininkai kalba apie daugelį tų pačių problemų – nuo mažėjančio derliaus iki vis mažiau tinkamų sąlygų šiems grybams augti.
Ąžuolynuose netoli Zagrebo trumų ieškotojas Petaras Alebičius sako, kad dėl daugelį metų besitęsiančių sausrų šių vertingų grybų rasti vis sunkiau.
„Pastaruosius septynerius ar aštuonerius metus kiekvieni metai buvo blogesni už ankstesnius. Deja, dėl sausros trumai tampa vis mažesni ir retesni“, – sakė P. Alebičius.
P. Alebičiaus vertinimu, šių metų derlius yra maždaug 30 proc. mažesnis nei įprastai, todėl jis vis dažniau papildomai užsidirba rengdamas turistams trumų paieškos ekskursijas.
Kroatijoje trumus tyrinėjantys mokslininkai pateikia panašias išvadas. Pasak Ruderio Boškovičiaus instituto mikologo Armino Mesičiaus, Kroatijoje auga apie keliolika trumų rūšių.
Už vertingiausius baltuosius trumus gali būti mokama net 4 tūkst. eurų už kilogramą.
„Sausra, kritulių trūkumas ir aukšta temperatūra daro didelę įtaką tiek trumų kiekiui, tiek jų kokybei. Mažėja ne tik jų kiekis, bet ir teritorija, kurioje baltieji trumai auga“, – sakė A. Mesičius.
Vienas problemos sprendimo būdų – geresnė miškų priežiūra
Vis dėlto Pjemonto ekspertai nesutinka su nuomone, kad baltiesiems trumams gresia išnykimas.
„Nemanau, kad susiduriame su išnykimo grėsme. Susiduriame su iššūkiu“, – sakė A. Degiacomis.
Mokslininkai tiria būdus, kaip padėti trumų augavietėms prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų, įskaitant geresnę miškų priežiūrą ir eksperimentinį drėkinimą per užsitęsusias sausras.
„Mėginame dirbtinėmis priemonėmis atkartoti tai, ką daro gamta“, – sakė A. Degiacomis.
Alboje vis daugiau dėmesio skiriama miškų atkūrimui ir apsaugai.
A. Iberti išplėtė mugės veiklos kryptis – be turizmo skatinimo, joje vis daugiau dėmesio skiriama aplinkosauginiam švietimui ir gamtos apsaugai.
„Trumas yra viso to rezultatas, bet kartu ir varomoji jėga. Žmonės atvyksta į Albą ir Langę atrasti visko, ką šis kraštas gali pasiūlyti“, – sakė A. Iberti.
Bendradarbiaudamos su savivaldybėmis, trumų ieškotojais ir žemės savininkais, vietos bendruomenės pradėjo kurti naujas viešas trumų augavietes ir sodinti medžius, prie kurių šaknų ateityje šie grybai galėtų augti.
„Miškas – tai meilės ir tikėjimo ateinančiomis dviem ar trimis kartomis išraiška“, – sakė A. Iberti.
Miškų atkūrimo šalininkų teigimu, medžių sodinimas gali padėti sumažinti dirvožemio temperatūrą, išlaikyti drėgmę ir sumažinti eroziją, nors gali prireikti daugiau kaip dešimtmečio, kol naujai pasodinti medžiai taps tinkami trumams augti.
Mokslininkai tyrinėja požeminį pasaulį
Mokslininkai taip pat tiria dirvožemio mikroorganizmų vaidmenį ir ieško prie karštesnių ir sausesnių sąlygų geriau prisitaikiusių medžių veislių.
Toliau mėginama auginti vertinguosius baltuosius trumus, tačiau patikimos jų komercinės gamybos kol kas nepavyksta užtikrinti. Kitaip nei juodieji trumai, kuriuos galima auginti dirbtinėmis sąlygomis, pradėti auginti baltųjų trumų dideliu mastu iki šiol iš esmės nepavyksta.
Rudeniui įsibėgėjant, turėtų paaiškėti tikrasis šių metų derliaus dydis ir jo poveikis kainoms bei trumų tiekimui restoranams ir prekyvietėms.
Tačiau kol kas trumų ieškotojai su šunimis tęsia šimtmečius gyvuojančią tradiciją rudenį traukti į miškus.
Vieną vakarą miške Stela pagaliau sustoja ir ima kasti žemę. Šuo aptiko trumą.
Ar ateities kartos ir toliau galės džiaugtis tokiomis akimirkomis, gali priklausyti nuo mokslo, gamtos apsaugos ir gebėjimo prisitaikyti prie šiltėjančio klimato.
Turistų pamėgtuose Galapaguose – itin smarkios liūtys
Dėl itin smarkių liūčių Galapagų salose žuvo mažiausiai vienas žmogus, o tūkstančiai šeimų buvo priverstos palikti savo namus, šeštadienį pranešė vietos valdžios institucijos.
Su klimato reiškiniu El Ninjo, kaip manoma, susijusios liūtys prasidėjo penktadienio popietę.
„Santa Kruse kažkas panašaus įvyko pirmą kartą. Niekada neįsivaizdavome, kad taip gali nutikti... Tai buvo gamtos reiškinys, kurio mastas gerokai pranoko mūsų lūkesčius“, – naujienų agentūrai AFP sakė salos merė Fanny Uribe.
Kaip matyti iš skubiosios pagalbos tarnybos ECU911 ir vietos žiniasklaidos paskelbtų vaizdų, daugiausia gyventojų turinčios Galapagų salyno salos – Santa Kruso – gyventojai buvo priversti gabenti savo daiktus į saugias vietas.
Preliminariais Santa Kruso savivaldybės duomenimis, nuo stichijos nukentėjo apie 2 tūkst. šeimų.
„Jie prarado absoliučiai viską. Liko kaip stovi“, – sakė F. Uribe.
ECU911 pranešime spaudai nurodė, kad kol kas žuvo vienas žmogus, o dar du laikomi dingusiais be žinios.
Galapagų nacionalinis parkas uždarė keturis turistų lankomus objektus Santa Kruso saloje ir dar du San Kristobalio saloje.
Galapagų salose gyvena apie 28,5 tūkst. žmonių, įsikūrusių keturiose salose. Šias salas dėl jų unikalios gamtos ir laukinių gyvūnų gausiai lanko turistai iš viso pasaulio.
Bolivijoje dėl El Ninjo sukeltų sausrų ir potvynių paskelbta nepaprastoji padėtis
Bolivijos prezidentas Rodrigo Pazas šeštadienį paskelbė nepaprastąją padėtį, kad būtų galima sutelkti daugiau išteklių klimato reiškinio El Ninjo, darančio didelę žalą visame pasaulyje, padariniams šalinti.
Kreipdamasis į tautą R. Pazas pareiškė, kad dekretu taip pat numatoma į labiausiai nukentėjusias vietoves pasiųsti daugiau gelbėtojų komandų, nes dėl El Ninjo Bolivija susiduria ir su potvyniais, ir su sausromis.
„Šis reiškinys turės labai sunkių padarinių dėl sukeliamų sausrų ir potvynių, todėl mums reikia visų institucijų bendradarbiavimo“, – sakė R. Pazas.
Šią savaitę paskelbtos vyriausybės ataskaitos duomenimis, nuo sausros kenčia 78 tūkst. šeimų šešiuose iš devynių šalies departamentų. Dėl sausros taip pat nugaišo daugiau kaip 75 tūkst. galvijų.
Dėl El Ninjo centrinėje ir rytinėje Ramiojo vandenyno dalyse ties pusiauju pakyla paviršinio vandens temperatūra, o tai lemia vėjų, atmosferos slėgio ir kritulių pasiskirstymo pokyčius visame pasaulyje.
Jungtinės Tautos (JT) šią savaitę perspėjo, kad dabartinis El Ninjo gali būti „precedento neturinčio“ stiprumo ir sukelti didelių nelaimių Lotynų Amerikoje, Rytų ir Pietų Afrikoje, Azijoje bei Ramiojo vandenyno regione.
Kaimyninėje Peru pakilo temperatūra ir kilo miškų gaisrų, per kuriuos jau žuvo mažiausiai 12 žmonių.
Tuo metu Čilės sostinėje Santjage užfiksuotas lietingiausias spalis per visą meteorologinių stebėjimų istoriją.