Bet kadangi svajonės – materialios, kaip rašoma tinklapyje pics.ru, tai daugelis savo fantazijose turi sukurpę planą, kaip po neišvengiamo mokslinio proveržio galėtų perskrosti laiko audinį.
Avinas
Apleisti laukiniai Vakarai. Karščio, smėlio, neaprėpiamų galimybių karalystė, kur viską sprendžia pistoletas, o odinės kelnės taip nuostabiai aptempia pašto karietų plėšiko užpakalį. Avinas greitai suburs gaują, laikys baimėje visą Teksasą ir pelnys naujojo Robino Hudo šlovę. Apie jo paslaptingus dingimus bus kuriamos širdį draskančios legendos. O tuo metu Avinas bus nusikėlęs į kokius 2015 metus, nueis pažiūrėti filmo apie save, burnos apie filmo kūrėjus, kad šie yra idiotai, nes visą siužetą iškraipė.
Jautis
Jautis iškeliaus į atšiaurius fiordus, pas ne mažiau atšiaurius vikingus. Tai visiškai nereiškia, kad Jautis visą gyvenimą svajojo nešioti dvidešimt kilogramų sveriantį metalinį šalmą su ragais. Tai reiškia, kad Jautis – labai apdairus. Mūsų planeta, – logiškai mąsto Jautis, – vis tiek bus sunaikinta. O pomirtinės gyvenimo sąlygos pragare – pačios simpatiškiausios. Žvelgiant iš Jaučio pozicijos, gyventi pragare – ideali svajonė, nes ten kiekviena dieną reikia ką nors nužudyti, su kuo nors užsiimti seksu ir skaniai pavalgyti.
Dvyniai
Kiekvienas tikras Dvynys dar vaikystėje svajojo tapti: a) astronautu; b) gyventi amžinai. Todėl Dvynius domina ateitis, kuomet nutiks taip, kad genetiškai bus užprogramuota, jog žmogaus organizmas nepasens. Dvyniai leisis tyrinėti visatos platybių su savo ištikimu pilkuoju kosminiu laivu. Visatoje jis suras deguonies turinčias planetas ir padovanos jas garbingiems žmonėms.
Vėžys
Vėžys mėgsta vienatvę, ramybę, savo šeimą ir nevaržomas galimybes. Todėl laikotarpis, į kurį būtų galima emigruoti, Vėžį jaudina mažiausiai. Svarbiausia, kad Vėžys gautų sodybą su gražiu ir stilingu landšaftu, tvenkiniu, antimis, arkliais, vaikų žaidimo aikštele. Ir kad visi laukai nuo horizonto iki horizonto priklausytų jam. O kada tai bus – 500 metų atgal ar 1000 metų į priekį – ne esminis reikalas.
Liūtas
Su Liūtu problema. Iš vienos pusės, visiškai akivaizdu, kad jam reikia nukeliauti į praeitį ir atsisėsti į kokį nors viduramžių valdovo sostą Europoje. Iš kitos pusės, Liūtai, kaip taisyklė, labai išsilavinę ir žino, kad praktiškai visi monarchai viduramžių Europoje labai liūdnai baigdavo savo gyvenimo dienas. Todėl prieš sėsdamas į laiko mašiną, Liūtas išstudijuos visą istorinę ir meninę literatūrą, kad tiksliai žinotų aristokratų lemtį tam tikru laikotarpiu. Tuomet jis atvyks į pasirinktą šimtmetį ir viską padarys savaip.
Mergelė
Mergelė niekur nekeliaus. Todėl, kad šio ženklo nuomone, visa tai – kvailystės, o gyventi reikia šia diena. Be to, laiko mašina labai pavojinga. Kur gimiau, ten ir pritapau – sako Mergelė, kuriai malonu atsigulti ant patogios lovos, užmerkti akis ir svajoti, kaip geria žolelių arbatą terasoje, apaugusioje laukinėmis vynuogėmis.
Svarstyklės
Svarstyklės beprotiškai smalsios. Šio ženklo atstovus domina praeitis. Bet ne ta, kuri aprašyta kiekviename vadovėlyje, o paslaptinga ir apipinta legendomis. Svarstyklės nedelsdamos išvyks išsiaiškinti, kaip nuskendo Atlantida, kada išnyko inkai, kodėl išmirė dinozaurai ir kokius keistus žmones, gulinčius sarkofaguose, ant sienų piešė senovės žmonės. Ir kol Svarstyklės neužpildys visų baltų dėmių pasaulio istorijoje, beprasmiška laukti jų grįžtančių į namus.
Skorpionas
Skorpionas taip pat yra linkęs nusigauti į praeitį, bet ne tam, kad rašytų apie tai disertaciją ar tikėdamasis sudalyvauti mokslinėje konferencijoje „Plutonas“ 2215 metais. Skorpionas vyks į praeitį tik tuomet, kai bus sugalvojęs, kaip pakeistų istoriją: išgelbėtų Kristų, nužudytų Hitlerį, ištrauktų iš laužo Jeanne d'Ark ir Giordano Bruno. Ir ne šiaip įvykdytų savo misiją. Jis norėtų viską pateikti pompastiškai, su besisukančiais ugnies ratais ir lazerių efektais. Skorpionui svarbu, kad tai būtų ne tik naudinga, bet ir efektinga.
Šaulys
Šaulys – tai riteris. Jam patiks laikai, kuomet buvo galima nešioti šarvus, padėti nuskriaustiesiems ir sėdėti ant arklio. Pageidautina, kad nereikėtų nieko nežudyti. Na, nebent labai blogus žmones. O mėgstamiausiu Šaulio užsiėmimu taptų persirengimas, tarkime, klajojančiu vienuoliu, tada užeiti į smuklę, tyliai įsitaisyti stalo kampe ir klausytis, kaip neblaivūs lankytojai dainuoja dainą apie didįjį Šaulį-riterį, kuris kovojo su blogiu ir laimėjo. Ožiaragis Ožiaragis nukeliautų į viduramžių epochą. Jis būtų pilkasis kardinolas, sugebantis pergyventi bet kurį perversmą, jo visi bijotų ir gerbtų.
Vandenis
Vandenis keliautų į ateitį. Tačiau ne į įsivaizduojamą žmonijos ateitį su ozono skylėmis giedrame danguje, o į utopinį pasaulį, kur viską dirba robotai. Esmė tame, kad Vandenis nebijo darbo, tačiau beprasmiškos fizinės veiklos užkėlimas ant robotų pečių suteiks Vandeniui laiko patyrinėti žmonijos esmę, tiesiogiai bendrauti su savo pasąmone ir su kitais žmonėmis telepatijos būdu. Tai reiškia, kad robotai tvarko namus, gamina valgį, stato namus, sodina parkus, o viso to centre sėdi Vandenis su atsivėrusia trečiąja akimi.
Žuvys
Žuvys blaškysis tarp amžių, ieškodamos jaukios vietos gyventi. Savaime aišku, kad neras. Todėl, kad nepriklausomai nuo to, jog vyksta technikos progresas, žmonės – žiaurūs, kvaili ir atstumiantys sutvėrimai. Tūkstantį ir vieną kartą nukeliavę į ateitį ir į dabartį, Žuvys nuspręs, kad jų nedomina laiko mašina ir kad labiau norėtų mašinos, kuri jas nugabentų į neegzistuojančią realybę – į kokį nors fantazijų pasaulį, kur ant bangų supasi undinėlė, elfai stato miestą-sodą, gėris visada nugali blogį.
Parengė Rytė Petrulytė
