Štai kaip Kirilas iš Maskvos pakabino merginą, gyvenančią Urale.
Kirilas: Ar galima tokiai patraukliai merginai kaip tu pasiūlyti avantiūrą?
Тania: Labas, kokią?
Kirilas: Reikalas tas, kad kitos savaitės pabaigoje įvyks susitikimas tavo mieste ir man reikalinga mergina, kuri lydėtų mane neoficialioje renginio dalyje, restorane. Iš manęs 3500 JAV dolerių už kiekvieną dieną, vakarinė suknelė, SPA procedūros ir viskas, kas reikalinga tau tam renginiui. Kaip tau mano pasiūlymas?
Тania: Мan patinka tavo pasiūlymas.
Kirilas: Susitikimas įvyks restorane. Ten bus solidūs verslininkai – mano kolegos su savo žmonomis ir merginomis. O aš kol kas vienas. Tačiau viengungiais versle nepasitiki. Todėl tu suvaidinsi mano merginą. Ar turi griežto stiliaus aptemptą juodos spalvos suknelę, batelius ir „iPhone“?
Тania: Turiu juodą, bet ne griežto stiliaus, turiu ir batelius.
Kirilas: Vadinasi, teks nupirkti tau suknelę ir penkto modelio „iPhone“. Juk turi atitikti sėkmingo verslininko merginos įvaizdį. Ir dar: po susitikimo norėčiau su tavimi nuvažiuoti į viešbutį ir atsipalaiduoti. Supranti, ką turiu omenyje?
Тania: Taip, suprantu.
Kirilas: Ir tu sutinki? Aš viską tau apmokėsiu. Pinigai man ne problema. Tau koks seksas labiau patinka? Atsiųsk man pora savo erotinių nuotraukų. Aš turiu įsitikinti, kad tu – tai tu.
Тania: Po 5 minučių atsiųsiu savo nuotraukų. Bet kaip aš galiu būti garantuota, kad tai ne apgaulė ir tu nevedžioji manęs už nosies?
Kirilas: Aš - solidus žmogus. Kokia prasmė man apgaudinėti nepažįstamą merginą, juo labiau iš kito miesto.
Kirilas (po to, kai Tania atsiunčia savo nuotraukas, kur ji su bikiniu): Tavo graži figūra, bet aš norėčiau pamatyti intymias vietas. Juk mes būsime viešbutyje.
Тania: Aš neturiu tokių nuotraukų.
Kirilas: Dabar nusifotografuok, aš palauksiu.
Kai tik Tania išpildo šį Kirilo prašymą, prasideda susirašinėjimo atomazga. Toliau kaip toje pasakoje: karieta pavirsta į moliūgą, o puikus princas į žiurkę.
Kirilas: Žinai, ką noriu tau pasakyti? Tu esi šliundra, prostitutė! Greitai tu atsidursi čia (nurodomas portalo adresas), o mūsų susirašinėjimą ir tavo erotines fotografijas išsiųsiu tavo draugams. Ir visi sužinos, kokia tu esi šliundra!
Žinoma, ant to kabliuko užkimba tos merginos, kurios net neįtaria apie egzistuojantį šlykštų portalą. Tuo tarpu portalo, pavadinto „Сheck You“, o išvertus iš anglų kalbos reiškia „Patikrink save“, savininkai nieko neslepia. Cituoju: „Tai oficialus portalas, kuriame talpinami susirašinėjimai su merginomis, pasirengusiomis atsiduoti už pinigus. Be to, aukos mielai atsiunčia ir savo erotines nuotraukas. O šio portalo šūkis kalba pats už save: „Laužome gyvenimus, griauname likimus“.
Portalo „Check You“ savininkas, studentas iš Sankt-Peterburgo Sergejus Černyšovas tvirtina, kad tokiu būdu jis ir jo komanda aktyviai kovoja už visuomenės moralę ir dorovę. Juk jie paskelbė karą neištikimybei ir meilei už pinigus. Tarp šio žiauraus žaidimo aukų daugiausiai pilnametės merginos ir net keli vaikinai, kurie už solidų užmokestį sutiko permiegoti su balzakiško amžiaus verslininkėmis ir atsiuntė savo intymias fotografijas. Tačiau ištempti į dienos šviesą alfonsus ne taip įdomu. Jų ir įkalbinėti labai nereikia. Be to, visuomenė neskuba smerkti vyrų neištikimybę.
Akivaizdu, kad šio „socialinio projekto“ autoriai gerai pasiruošė. Žino, kaip ir kuo suvilioti merginas. Bičiuliai net lenktyniavo tarpusavyje, kuriam iš jų atiteks daugiau moteriškų trofėjų.
Panašu, pavargę nuo pasimatymų su merginomis realiame gyvenime, perėjo į virtualų bendravimą. Mat paaiškėjo, kad pakankamai daug merginų pasiruošusių mylėtis už pinigus. Ir tada jaunų donžuanų galvose ir kilo idėja išsiaiškinti nedorovingas merginas, paviešinti jas, išjuokti ir pasmerkti.
Spėjęs per gana trumpą laiką kaip reikiant išpopuliarėti socialinis portalas „Chek You“ nestokoja lankytojų, kurie su malonumu aptarinėja užkibusias ant kablio merginas. Atitinkami ir jų komentarai. Pradedant nuo „pati kalta“ iki labai žiaurių. Štai vienas iš jų: „Laba diena, gerbiamos parsidavėlės, kurios įkliuvote. Juokinga skaityti, kaip jūs planuojate uždaryti portalą, kuris parodė, kokios esate iš tikrųjų. Jūs pačios to norėjote ir pačios atsakingos, o ne portalo administracija, tai paskelbusi. Jei jūs, atleiskite man, esate prostitutės, pasirengusios viskam dėl pinigų, tai jūs godžios parsidavėlės ir nesilaikote mūsų visuomenėje nustatytų moralės normų. O po to skųstis portalu tai tas pats, kaip su kuo nors permiegoti už pinigus ir po to pareikšti, kad jis jus išprievartavo. Gerbkite save, pasakykite teisybę visuomenei ir prisipažinkite: „Taip, aš esu prostitutė, šliundra ir tuo didžiuojuosi... Ačiū“.
Savo aukas „moralės sergėtojai“ atranda ne kur kitur, o įvairiuose socialiniuose tinklalapiuose, kur dauguma patalpina ne tik savo fotografijas, bet ir asmeninius duomenis. Tačiau nukenčia labiau simpatiškos merginos, kurios mėgsta publikuoti savo paskyrose erotines fotografijas su bikiniais.
Tai visai suprantama. Juk „pilkosios pelytės“, sulaukusios krūvos komplimentų, iš karto pajustų klastą ir už jokius pinigus nesutiktų fotografuotis nuogos.
Didėjant portalo populiarumui atsirado nemažai savanorių, norinčių pamiklinti savo sugebėjimus atliekant tokius bandymus su nepažįstamomis merginomis. Negana to, portalo savininkas sulaukia užsakymų patikrinti vieną ar kitą merginą: ji ištikima ar ne. „Interviu“ kainuoja 800 rublių. Pusė iš jų atitenka egzaminuotojui, kita pusė skiriama projekto plėtrai.
Įdomu tai, kaip lengvai užkimba ant to kabliuko ne tik jaunos, naivios interneto vartotojos. Ne tik merginos iš provincijos, bet ir Maskvos, Sankt Peterburgo bei kitų šalies didmiesčių gyventojos.
Vakarienė restorane, nauja suknelė, naujausio modelio mobilusis telefonas ir virtualus šnarenimas kupiūromis verčia merginas atskleisti savo seksualinius pomėgius visai nepažįstamam žmogui, išsiųsti fotografijas, tinkančias nebent žemiausio lygio pornografijos portalui. Merginų nė kiek netrikdo ir nepamatuotos pinigų sumos, kurios joms siūloma sumokėti. Juk už tokį honorarą nesunku pasamdyti profesionalę iš agentūros, teikiančios eskorto paslaugas.
O merginos dorovingumo lygiui nustatyti pagal testą sugaištama visai nedaug laiko. Kitaip tariant, norint išsiaiškinti eilinę amoralią auką, užtenka pusvalandžio. Labai retai ta procedūra trunka dvi dienas. Jei mergina sutinka lydėti „verslininką“ į restoraną, visa kita jau technikos reikalas...
Virtualūs „kabintojai“ verslininko vaidmenį atlieka standartiškai. Tai dažniausiai labai geros nuomonės apie save ir, suprantama, savimi pasitikintys „mačo“. Tačiau kaip bebūtų keista ant kabliuko užkimba ne merginos, užaugusios asocialiose šeimose, o studentės, mokytojos, reklamos vadybininkės, vienišos moterys, taip pat nuotakos ir žmonos. Blondinės ir brunetės.
Kadangi žadamas užmokestis dosnus, todėl daugumai merginų apsvaigsta galva vien tai išgirdus. Ir jei pradžioje jos pasirengusios tik vakarienei restorane, tai derybų pabaigoje sutinka viskam.
Štai dar vienas susirašinėjimas, kuris buvo paskelbtas minėtame portale:
Тimūras: Turiu dar viena pasiūlymą. Po banketo nueisime į mano užsakytą viešbučio kambarį ir išgersime po taurę šampano. Už tai sumokėsiu tau dar 100 000 rublių.
Аnia: Aš augau daugiavaikėje šeimoje, be tėvo, o pinigai, kuriuos tu man siūlai, man atrodo nerealūs. Mūsų šeimoje visada trūko pinigų. Pats pagalvok: viena motina ir trys vaikai. Iki ausų įklimpome į kreditus.
Тimūras: Noriu padėti tau. Todėl už kiekvieną tavo atsiųstą intymią nuotrauką sumokėsiu 50 JAV dolerių. Kiekis neribojamas, kiek atsiųsi, tiek ir gausi!
Аnia: Jei, tarkim, rytoj padarysiu 20 savo erotinių fotografijų, tai gausių 500 JAV dolerių?
Тimūras: Ir dar už video esu pasirengęs dovanoti 500!
Аnia: O jei dabar padarysiu ir atsiųsiu savo fotografijas, o tu pradingsi? Juk aš tavęs visai nepažįstu.
Тimūras: Aš esu garbingas verslininkas. Man to nereikia. Aš apskritai rizikuoju, kad bendrauju su tavimi šia tema. Jei kuris nors iš mano partnerių tai sužinotų, prarasčiau savo autoritetą.
Po tokių vyro žodžių patiklioji Ania lengva ranka pasirašė sau „nuosprendį“, nes netrukus išsisklaidė kaip dūmai abejonės, kad ja nori tik pasinaudoti. Merginai iš mažo provincijos miestelio, nė karto nebuvusiai žinomų dizainerių sukurtų drabužių parduotuvėje, laikė didele prabanga batelius, pirktus už 1200 rublių. O skaičiai su keliais nuliais atvėrė jai naujus horizontus. Ir ji padarė viską, ko reikalavo Timūras.
Naivioji Ania atsiuntė jam ne tik savo erotines nuotraukas, bet ir video bei parašė savo asmeninės sąskaitos banke numerį. Tačiau vietoj pinigų mergina sulaukė triuškinančio atsakymo: „Iš tiesų aš tave apgavau. Mano tikslas - parodyti tikrąjį pasileidusių merginų veidą. Aš išsaugojau visą mūsų susirašinėjimą ir fotografijas, ir tu netrukus tapsi interneto įžymybe. Neskubėk mane įtraukti į juoduosius sąrašus, antraip, visa tavo atsiųsta medžiaga bus išsiųsta tavo draugams ir artimiesiems“.
Ko gero turėtų būti labai baisu atsidurti virtualioje „garbės lentoje“. Juk tokia „šlovė“ gali sugadinti ne tik įvaizdį, bet apskritai sugriauti gyvenimą. Žinoma, galima paprašyti draugų, kad įsilaužtų į tą paskyrą ir viską ištrintų. Tik kažin, ar tai padės. Kadangi portalas iki šiol visiems lengvai prieinamas. Be to, portalo administracija grasina išsiųsti nuorodas visiems aukos draugams. Vienintelis būdas išvengti paviešinimo, gėdos ir pasmerkimo, kuris tenkintų „ekspertus“, jei mergina imtų nuoširdžiai atgailauti. Kitaip tariant, ji turi viešai paprašyti atleidimo dėl tokio savo elgesio. Pageidautina įrašytą į video.
Nors puolusioms moterims virtualūs inkvizitoriai nejaučia jokio gailesčio. Jie džiaugiasi savo pergalėmis ir galimybe jas žeminti bei niekinti.
Štai Timūro susirašinėjimo su eiline auka pabaigos išklotinė, kuri taip pat buvo paviešinta:
Тimūras: Мan tavęs labai gaila. Tas portalas skirtas tokiems kaip tu. Vieną iš tokių kaip tu jau ištiko mikroinsultas. Aš sugadinau jai gyvenimą, ją atleido iš darbo. Visi draugai tyčiojasi iš jos, kiekvieną dieną nori ją nusipirkti: siūlo pinigų už pasimylėjimą. Ankstesnio gyvenimo jai nebebus.
Irina: Nereikia manęs gailėti!
Тimūras: Тu nebijai atsidurti tame portale?
Irina: Aš greitai atsidursiu kitame pasaulyje.
Тimūras: Аha! Тokių atvejų taip pat buvo, nes žmonės paprasčiausiai neišlaikė...
Мes niekada nesužinosime, ar visos merginos išgyveno to baisaus žaidimo pasekmes. Nors,tikėtina, ne viena iš jų negalėjo toliau gyventi tarsi nieko nebūtų nutikę: nei žeminančių fotografijų atviromis pozomis, nei raštiškų prisipažinimų. Tai itin gili trauma, kuri be pėdsakų nepraeina. Vienas iš „testuotojų“ prasitarė, kad jam parašė vienos nukentėjusios motina tvirtindama, kad dabar jos duktė balansuoja ties savižudybės riba. Dėl tos istorijos ją išvijo iš nuomojamo buto, prarado darbą, jai teko grįžti į savo gimtąjį miestelį. Mergina atsidūrė sunkioje psichologinėje būsenoje ir nugrimzdo į gilią depresiją. Tėvai bijo net akimirkai palikti dukterį vieną.
Reikia pripažinti, kad aukos nepasižymi aukšta morale ir dorove, tačiau negi naivumas, kvailumas, gyvenimiškos patirties stoka, nusipelnė tokio tyčiojimosi ir pažeminimo?
Tiesa, atitinkamų priežiūros institucijų atstovai jau mėgino uždaryti portalą, tačiau lyg niekur nieko virtualūs „ekspertai“ ir toliau rengia patikrinimus klonavę portalą. Panašu, kad šis atvejis – tipiška patologinė komunikacija, kur viena pusė manipuliuoja kita, tačiau šalių motyvacija ir tikslai – skirtingi. Moterys instinktyviai vadovaujasi evoliucine priederme: ne tik pačioms jaustis saugiai, kaip už mūro sienos, bet ir aprūpinti savo palikuonis. Iš čia ir auga pasidavėliškumo šaknys. Juk ne veltui prostitucija – moteriškas reiškinys. O vyriška prostitucija tik patvirtina tą dėsningumą, kadangi tarp vyrų-prostitučių nemažai tokių, kuriems būdinga moteriška psichologija. Taip neretai nutinka dėl įvairių priežasčių – pradedant nuo psichologinio pobūdžio negalavimų, baigiant nepakankamu auklėjimu.
Tuo tarpu „socialinių kabintojų“ bene svarbiausia motyvacija – pirmiausiai įrodyti sau, kad moteris – parsidavėliška būtybė. Vadinasi, iš jos galima tyčiotis, ją galima žeminti ir niekinti. Ir visai nesvarbu, kokiais būdais pasiekiamas tas tikslas: užmezgus artimus santykius galima tikėtis iš jos intymaus suartėjimo ar gundant dideliais pinigais gauti iš jos intymias fotografijas. Tokia motyvacija būdinga ir kai kuriems moteriškiems vyrams, kuriems reikalingas nuolatinis jų vyriškumo palaikymas iš moteriškos lyties atstovių lūpų. O kai tokie vyrai dar patiria ir seksualinį pasitenkinimą dėl tokio savo elgesio, galima kalbėti jau apie seksualinį sadizmą. Тačiau, jei iš vyrų pusės toks elgesys paprastai vadinamas patologiniu, reikalaujančiu gydymo ir psichologinio koregavimo, tai iš moterų pusės – socialinio biologinio poreikio iškreipimu, kurį taip pat reikia psichologiškai ir socialiai taisyti.
Parengė Sniegė Pilypienė
