Abigail Fox kadaise buvo viena iš tų merginų, kurias išvystumėte užsukę į erotinių pokalbių svetaines. Su erotinių paslaugų verslu mergina iš arčiau susipažino prieš 4 metus, kai ieškodama darbo netyčia aptiko interneto modelio darbo pasiūlymą. O skelbimas išties buvo daug žadantis: iki 500 dolerių (apie 1,2 tūkst. litų) per dieną, „linksminant“ vyrus iš saugios ir patogios vietinės studijos, pasitelkiant tik nešiojamąjį kompiuterį, kamerą ir savo vaizduotę. „Lengvas darbas“, – tuomet pamanė Abigail.
Visai neseniai Abigail sukūrė savo tinklaraštį, kuriame paviešino intymias detales apie savo buvusį darbą ir tai, kokių klientų sulaukdavo, rašo dailymail.co.uk.
„Pirmuoju mano klientu tapo vaikinas, vardu Johnas, kuriam tereikėjo nuoširdaus pokalbio. Kalbėjome ištisas 3 valandas. Kai baigėme, buvau uždirbusi net 270 dolerių (apie 700 litų), o jis jautėsi taip, lyg būtų pažinojęs mane metų metus. Dauguma mano buvusių klientų – vieniši vyrukai, teieškoję merginos keletai valandų“, – teigia Abigail.
Dažniausiai Abigail savo klientų nematydavo, ekrane šmėkščiodavo tik jų žinutės. Tačiau drąsesni vyrukai žodžių į vatą nevyniodavo ir paklausę, ar Abigail nori juos pamatyti, nedelsiant įsijungdavo savo kameras.
„Tiesiog dievinau nusirenginėti prieš kamerą. Su savo klientais kalbėdavau apie slapčiausius ir pikantiškiausius jų norus, apie tas erotines fantazijas, apie kurias prabilus žandus išmušdavo raudonis. Drąsiausi klientai, įsijungę savo kameras, tenkindavo save mano akivaizdoje. Mane tai taip jaudindavo! Tai labiausiai į aptarnavimo sritį orientuotas darbas, kurį esu dirbusi: turėdavau nuolat bendrauti su klientais, būti draugiška, erzinti juos ir jokiais būdais neleisti jiems nuobodžiauti. Žinoma, turėdavau susidoroti ir su tais, kurie tik gaišindavo mano laiką, tikėdamiesi nemokamų „gėrybių“.
Galų gale Abigail nusprendė palikti agentūrą ir dirbti iš savo namų. Nuo tada visi pinigai, kuriuos ji uždirbdavo, priklausydavo tik jai, o ir pati Abigail galėdavo dirbti pasirinktomis valandomis, jaukioje namų aplinkoje.
„Aš vis seksualiai pasilenkdavau lyg netyčia apnuogindama kurią nors kūno dalį. Taip stengdavausi įaudrinti klientą, kad šis norėtų privataus šou. Ir visuomet visuomet žvilgčiodavau į laikrodį, nes šiame darbe laikas – pinigai. Išmokau nusirenginėti labai lėtai, o kamerą valdyti taip, kad ji keliautų visu mano kūnu, nepraleisdama nė vieno lopinėlio – šitaip erzindama klientą aš išlošdavau daugiau laiko ir, žinoma, pinigų.
Triukų, kaip prikaustyti kliento dėmesį, Abigail turėjo toli gražu ne vieną. Jeigu moteris pastebėdavo, kad klientui darosi neįdomu, ji visad pateikdavo pikantiškų pasiūlymų: „Aš turiu dar vieną žaisliuką, kuris tau patiks. Palauk minutėlę, tuoj atnešiu.“ Jeigu tik Abigail galėdavo užsidirbti pinigų priversdama klientą spoksoti į tuščią ekraną, ji būtinai tuo pasinaudodavo.
Tačiau vieną dieną toks gyvenimo būdas moteriai tiesiog pabodo. Ji teigia pervargusi nuo savo vaidmens, į kurį turėdavo įsijausti, kai bendraudavo su klientais. O ir jos vaikinui mylimosios darbas ne itin patiko – kaskart jiems mylintis Abigail tapdavo ta pačia mergina, nusirenginėjančia prieš kameras. Jos vaikiną toks vulgarumas ėmė gluminti.
Šiuo metu kontroversiškas Abigail darbas – jau praeityje. Ji teigia retai kada prisimenanti tuos laikus, kai nusirenginėdavo už pinigus. Tačiau, kaip teigia Abigail, kai kurie įpročiai vis dar liko: „Kartais nusirenginėdama aš viliojančiai pasilenkiu leisdama mylimajam nužvelgti mane tokioje intymioje pozoje. Patikėkite, tai taip efektyvu.“
