Prieš trylika metų į Ispaniją išvykęs N.Klikna dabar su žmona Sigita turi jaukius namus, augina du sūnus ir mėgaujasi kaitria saule. Bet kūrybingam vyrui yra tekę patirti tikrą pragarą.
„Galima sakyti, kad viską, ką turėjome, praradome per dieną. Vieną nesėkmę vijo kita”, – LRT televizijos laidai „Emigrantai” pasakojo N.Klikna, prieš kelerius metus Olyvos mieste turėjęs statybų bendrovę.
Dabar jis – vėl klestintis verslininkas, besirūpinantis ne tik savo bendrovės reikalais, bet ir miestelio lietuvių bendruomenės kultūriniu gyvenimu, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Jo kvietimu Olyvoje jau koncertavo Džordana Butkutė, Gytis Paškevičius ir Ovidijus Vyšniauskas.
Netrukus N.Klikna vėl rengs apklausą, kurio Lietuvos dainininko balsą labiausiai norėtų išgirsti vietos lietuviai.
Ėmė skinti apelsinus
N.Klikna įsikūręs prie Viduržemio jūros esančiame Olyvos mieste. Šioje Valencijos provincijoje – mažiau nei 30 tūkst. gyventojų, laimės čia ieško ir maždaug 100 lietuvių. Dauguma jų atvyko 2000-aisiais, kai krize Ispanijoje nė nekvepėjo.
Ekonominis atotrūkis tarp Lietuvos ir Ispanijos buvo toks didelis, kad svetur padirbęs keletą mėnesių mūsų šalyje galėjai gyventi ištisus metus.
Iš Raseinių kilęs Nerijus į Olyvą atvyko su draugais. Jis čia planavo tik trumpai padirbėti, o užsidirbęs – grįžti namo.
„Pasilikome žiemoti. Paskui nutarėme praleisti vasarą. Galų gale nusprendėme čia apsistoti ilgesniam laikui”, – pasakojo N.Klikna.
Lietuvoje vyras turėjo automobilių plovyklą, o Ispanijoje skynė apelsinus, restorane kepė mėsą.
„Pirmą mėnesį trukdė kalbos barjeras. Kur nors paprašę darbo net nesuprasdavome, ką mums atsakydavo”, – gyvenimo Ispanijoje pradžią prisiminė Nerijus.
Įdarbino 120 žmonių
Tuomet lietuviai Ispanijoje dar negarsėjo apgavystėmis ar nusikaltimais. Priešingai – vietos gyventojai juos girdavo už darbštumą ir sumanumą.
„2000-ųjų pabaigoje susipažinau su vienu vokiečiu ir jis pasiūlė darbą statybose. Po kelių savaičių jis paklausė, ar neturiu kokių trijų draugų, kurie irgi galėtų dirbti. Vėliau pakvietė dar daugiau mano draugų, o mane paskyrė brigadininku”, – pasakojo Nerijus, kuris su 14 žmonių komanda per 3 metus pastatė 4 namus.
Kadangi gerai sekėsi, Nerijus nusprendė įsteigti savo statybų įmonę.
2007 metais joje jau dirbo 120 žmonių, iš jų 50 – lietuviai.
Nerijaus bendrovė tuo metu užsiėmė didžiulių pastatų – prekybos centrų, ligoninių, gyvenamųjų kompleksų – įrengimu, į smulkius objektus net nežiūrėjo.
„Atlikdavome vidaus darbus – tinkuodavome, mūrydavome, klodavome plyteles. Dirbome sąžiningai. Todėl išgarsėjome, laimėdavome nemažai konkursų”, – klestinčios įmonės laikus prisiminė Nerijus.
Verslą prarijo krizė
Užklupus krizei N.Klikna per porą mėnesių prarado tai, ką uždirbo per septynerius metus.
„Ispanijai krizė smogė žaibiškai. Bankrutavo ne tik mano, bet ir daugybė ispaniškų statybų įmonių, kurios gyvavo keletą dešimtmečių”, – prisiminė lietuvis verslininkas.
Ekonominio nuosmukio ženklus Ispanijoje pastebėjęs N.Klikna mėgino perspėti draugus Lietuvoje, kad šie gelbėtų savo verslą, tačiau niekas juo netikėjo. Po metų krizė pasiekė mūsų šalį.
Net ir praradęs verslą Nerijus išsaugojo darbuotojus, mokėdamas jiems atlyginimus iš santaupų.
Netrukus vyras įkūrė kitą statybų bendrovę, bet ji gyvavo tik tris mėnesius.
Remontuoja automobilius
Net ir užklupusios nesėkmės lietuvio į tėvynę neišginė. Nerijus prisipažino, kad bankrotų pamokos jam išėjo į naudą.
„Kai žlugo statybų verslas, ėmėmės automobilių”, – nusišypsojo vyras. Šalia Olyvos stovi milžiniškas angaras, kuriame jau penktus metus gaudžia automobilių varikliai, lūženos prikeliamos naujam gyvenimui.
„Aukcionuose perkame daužtas mašinas, jas suremontuojame ir parduodame kitame aukcione”, – paaiškino Nerijus. Automobilių variklius jis importuoja ir iš Lietuvos, mat mūsų šalyje jie perpus pigesni nei Ispanijoje.
Du bankrotus patyręs lietuvis tapo atsargesnis. Juolab kad Ispanijoje ekonomikos nuosmukis dar jaučiamas.
Nerijus pasakoja, kad anksčiau net ir darbo dienomis miesto barai būdavo sausakimši, o pastaruoju metu klientų ten susirenka nebent savaitgaliais. Ispanijoje nedarbas siekia maždaug 27 procentus. Todėl anksčiau juodų darbų purtęsi ispanai pastaruoju metu imasi bet kokių.
„Vos ne kasdien skambina žmonės, ieškantys darbo. Klausia, ar nereikia mechanikų, dažytojų”, – pasakojo N.Klikna, kurio įmonėje šiuo metu dirba lietuviai ir vienas marokietis.