Seimo mama jau vadinama naujoji jo vadovė Loreta Graužinienė (50 m.) gerai žino, koks svarbus motinos vaidmuo. Parlamentarei šeimoje teko patirti ne vieną sunkų išbandymą: susidurti su pamotės dalia, auginti negalios ištiktą vaiką.
„Visi tie sunkumai tik sustiprino mūsų šeimą, atsirado tvirtesnis tarpusavio ryšys“, – tikino Loreta.
Siūlome paskaityti Seimo pirmininkės interviu, kuris buvo publikuotas dienraštyje „Lietuvos rytas“.
Moteris visada jautė tvirtą vyro Juliaus Graužinio (70 m.) petį. Tad ir išrinkta Seimo pirmininke ji neabejojo: „Jei bus sunku, šis stiprus žmogus visuomet bus šalia.“
Nors dažniausiai minima, kad politikė L.Graužinienė yra dviejų sūnų – 11-mečio Juliaus ir 26 metų Eimanto mama, politikė savo sutuoktiniui Juliui yra padėjusi užauginti ir jo dukterį Daivą iš pirmosios santuokos.
Pirmoji J.Graužinio žmona Rita ilgai sirgo ir mirė nuo vėžio, palikusi vyrą su tada 12 metų dukterimi Daiva.
„Mudu su Juliumi susituokėme sausio mėnesį, o tų pačių metų birželio pabaigoje šventėme Daivutės 16-ąjį gimtadienį, – prisiminė Loreta. – Mergaitė mane geranoriškai priėmė, mes tapome draugėmis ir iki šiol puikiai sutariame.“
Seimo pirmininkė džiaugėsi, jog jos podukrai gyvenime sekasi: ji baigė Klaipėdos konservatoriją, tapo muzikos pedagoge, moko vaikus skambinti fortepijonu, rengia juos įvairiems konkursams.
„Negaliu nepasidžiaugti ir mūsų vieninteliu anūku, Daivos 12-mečiu sūnumi Justu, kuris pernai tarptautiniame pianistų konkurse užėmė trečiąją vietą“, – su plačia šypsena veide kalbėjo Seimo vadovė.
Tačiau Loretai visada suvirpa balsas ir sudrėksta akys prakalbus apie vyresnėliui sūnui Eimantui likimo skirtą kurtumą.
„Ši tema mums labai jautri. Jis – jau suaugęs ir savarankiškas žmogus.
Dabar mano ar vyro pagalbos Eimantui prireikia retai – tik tuomet, kai tenka kur nors pirmą kartą nueiti susitvarkyti dokumentų ar panašiai.
Jis – labai tvarkingas, skrupulingas, šaunus vaikinas ir gyvena visavertį gyvenimą. Duok Dieve, tik gerą marčią gauti“, – svajojo Loreta.
Informacinių technologijų specialistu dirbantis Eimantas vairuoja automobilį, neseniai paėmęs iš banko paskolą įsigijo nuosavą butą.
Nors jo nuolatinis palydovas yra klausos aparatas, jaunas vyras dėl to jau seniai nekompleksuoja.
„Kai atsirado galimybė kurtumą gydyti chirurginiu būdu – implantais, mus konsultavęs vienas švedų profesorius pasakė – po operacijos bus arba labai gerai, arba visai blogai.
Gali visiškai išnykti šiokia tokia sūnaus turima klausa, kuri mums, šeimos nariams, leidžia su juo namie susikalbėti. Reikia tik labai lėtai ir aiškiai tarti žodžius.
Gestų kalbos mums prireikia tik ypatingais atvejais. Tad pasitarę su Eimantu nusprendėme nedaryti operacijos“, – neslėpė L.Graužinienė.
Sūnaus negalia Loretai trenkė tarsi perkūnas iš giedro dangaus – kad Eimantas negirdi, motina sužinojo iš jį apžiūrėjusių ir ištyrusių medikų.
Tuomet berniukui buvo suėję dveji metai, o jis vis dar nieko nekalbėjo.
Graužiniai iki šiol taip ir nesužinojo sūnaus kurtumo priežasties, nors versijų, spėlionių buvo daug.
Penkiolika metų sutuoktiniai vežiojo sūnų iš vienos gydymo įstaigos į kitą, konsultavosi su Lietuvos ir užsienio šalių profesoriais.
Vieni aiškino, kad klausos nervo sutrikimas gali būti paveldimas, tačiau atidžiai išstudijavus giminės istoriją tai buvo atmesta.
Buvo keliamas klausimas ir dėl didelio – 20 metų amžiaus skirtumo tarp tėvų, tačiau abejones galutinai išsklaidė visiškai sveiko antro sūnaus gimimas.
Taip pat buvo spėliojama, kad berniuko negaliai įtakos galėjo turėti ir Černobylio atominėje elektrinėje įvykusi avarija.
Tuo metu L.Graužinienė laukėsi, buvo pirmieji nėštumo mėnesiai, ir gydytojai moterį perspėjo, kad gali būti netikėtų pasekmių.
„Sunku pasakyti, ar dėl Eimanto kurtumo kaltas sprogimas atominėje elektrinėje.
Tačiau kai jis mokėsi Vilniuje kurčiųjų mokykloje, tarp jo bendraamžių buvo tik du negirdintys iš šeimų, kuriose kurtumas paveldimas iš kartos į kartą.
Kitų vaikų abu tėvai buvo girdintys“, – sūnaus negalios priežastį mėgino įminti Seimo pirmininkė.
Kad viena labiausiai tikėtinų Eimanto kurtumo priežasčių gali būti sunkus gimdymas, Loreta sužinojo tik gimus antram sūnui.
„Juliukas pasaulį išvydo po cezario pjūvio, nes dar kartą natūraliai gimdyti bijojau.
Po visko atėjusi gydytoja pasakė, kad jei vėl būčiau gimdžiusi pati, galėjo atsitikti panašus atvejis kaip su Eimantu – esą mano organizmas neįprastai reaguoja į gimdymą“, – prisiminė parlamentarė.
Tačiau tai – jau praeities etapas. Su sūnaus negalia šeimai teko susitaikyti. Loreta nebeieško šios nelaimės priežasčių.
„Kas nuo to pasikeis? – retoriškai klausė ji. – Reikia žvelgti į priekį.“
