Bet ir A.Malachovas turi ką papasakoti ir galėtų tapti savo pokalbių laidos herojumi. Šito nežino niekas: laidos vedėją, kuris stengiasi padėti kitiems, iki šiol kankina kaltės jausmas dėl mylimosios mirties.
Andrejus kaltina save jau dvidešimt metų. Iš pradžių jis apskritai negalėjo normaliai gyventi: juk jis neteko savo pirmosios meilės.
Su mergina, kilusia iš Švedijos jis susipažino Maskvoje. Tuo metu jaunas ir dar niekam nežinomas vaikinas iš Apatitų (Murmansko sritis) atvyko studijuoti žurnalistikos į Maskvos valstybinį universitetą. Šviesiaplaukė gražuolė Liza, anksčiau buvusi operos dainininkė, mokėsi kitame fakultete.
Jų meilė įsižiebė iš pirmo žvilgsnio. Studijų draugai smerkė: švedė buvo 13 metų vyresnė už A.Malachovą. Bet jam tai nebuvo kliūtis. Jų romanas tęsėsi septynerius metus ir atrodė, kad niekada nesibaigs. Tol, kol ji nepradėjo gerti. Tuomet jaunų žmonių santykiai pašlijo.
„Jei rimčiau būčiau vertinęs moterų alkoholizmo problemą... Jei anuomet būčiau suvokęs, kad tai liga, o ne pasileidimas, kažką, matyt, buvo galima pakeisti“, – priekaištauja sau A.Malachovas.
Bet toks suvokimas atėjo pernelyg vėlai: mergina gėrė ir labai stipriai. Andrejus nutraukė su ja santykius. Liza grižo į savo tėvynę, Stokholmą. Ir vieną dieną įvyko tragedija: mergina baigė gyvenimą savižudybe, iššokusi pro langą. Jai buvo tik 37-eri.
Jei apie tai A.Malachovas prabiltų savo populiariosios „Pust govoriat“ metu, jo dvasinė drama tikrai nepaliktų Rusijos televizijos žiūrovų abejingais. Bet kaip nuraminti širdį, nuslopinti kaltės jausmą? Savo laidos svečius A.Malachovas visada galėjo paguosti. Bet kaip save paguosti?
