Nepaaiškinamo įsiūčio apimtas H.Rodgersas griebė su savimi atsineštą itin stiprų pramoninį valiklį ir šliūkštelėjo jį ant moters veido bei kūno. Po siaubingo išpuolio vyras nė neplanavo bėgti, jis liko namuose ir laukė į įvykio vietą atskubančių policijos pareigūnų. H.Rogdersas buvo suimtas savo paties namuose, prie siaubingai sudarkyto savo žmonos kūno. 2009 metais H.Rodgersas buvo nuteistas kalėti 70 metų, 30 iš jų – be galimybės laisvę išvysti anksčiau.
C.Tarleton patyrė šiurpius sužalojimus – 80 proc. jos kūno buvo nudeginta, o veidas buvo toks subjaurotas, kad moteris kone sunkiai priminė žmogų. Auka komos būklės išbuvo 3 mėnesius. Per tą laiką ji neteko regos. Laimei, ilgainiui vienos akies regėjimas vis dėlto atsistatė. Dėl itin sunkių sužalojimų 45-erių Carmen Tarleton Bostono ligoninėje praėjusiais metais buvo atlikta net 15 valandų trukusi veido transplantacija. Donore tapo praėjusiais metais mirusi 56-erių Cheryl Righter.
H.Rodgersas ir C.Tarleton susituokė 2001 metais. Moteris tikina visuomet maniusi, kad jų santuoka yra laiminga: „Mes neturėjome didesnių problemų, niekuomet nebuvau mušama ar engiama. Atrodė, kad smurtas Herbui nėra būdingas, jis niekuomet anksčiau nebuvo prieš mane pakėlęs rankos.“
Per interviu laidoje „This Morning“ siaubingo išpuolio auka teigė, kad nusprendusi atleisti buvusiam sutuoktiniui ji pajuto ramybę, laisvę ir šitaip leido sau judėti pirmyn.
Į laidą moterį atlydėjo naujoji jos gyvenimo meilė – muzikos mokytojas Sheldonas Steinas, su kuriuo ji susipažino pianino pamokose. Pirmąjį sykį Sheldonas Carmen išvydo dar prieš veido transplantaciją, tačiau iškart pastebėjo neįtikėtiną moters norą gyventi, jos tvirtą valią ir nepalaužiamą dvasią.
C.Tarleton skaudžiausius savo gyvenimo įvykius aprašė knygoje „Overcome: Burned, Blinded, and Blessed“. Knygoje teigiama, kad Carmen nė už ką neatsuktų laiko atgal, mat ji yra dėkinga už tokią svarbią gyvenimo pamoką.
„Išgyvenus praeities siaubą ėmiau labiau vertinti paprastus dalykus, džiaugtis net ir mažais kasdieniais stebuklais. Dabar daugelyje, rodos, įprastų dalykų įžvelgiu gėrį. Jei ne tas incidentas, niekuomet nebūčiau atradusi tiek daug nuostabių žmonių. Jaučiuosi palaiminta“, – teigia C.Tarleton.
