Karininkas gimė 1909 m. sausio 16 d. Pasausio kaime,Panevėžio apskrityje. Tarnybą Lietuvos kariuomenėje pradėjo 1930 metais. 1932 m. spalio 31 d. baigė pirmojo Lietuvos prezidento A. Smetonos karininkų mokyklos XIV laidą, jam buvo suteiktas pirmasis karininko laipsnis – jaunesnysis leitenantas.
Baigęs Karo mokyklą jaunesnysis leitenantas A.Bernadišius paskirtas į Lietuvos Kunigaikščio Mindaugo 4-ąjį pėstininkų pulką, į būrio vado pareigas. 1934 m. baigė kulkosvaidininkų, o 1935 m. – automatinių pabūklų karininkų kursus ir buvo paskirtas to paties pulko sunkiųjų kulkosvaidžių kuopos vadu. 1936 m. jam suteiktas leitenanto laipsnis. 1939 m. ir 1941 m. dalyvavo žygiuose į Vilnių. 1939 m. leitenantas A.Bernadišius buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu. Po 1940 m. Lietuvos okupacijos, likvidavus Lietuvos kariuomenę, ltn. A. Bernadišius buvo paskirtas į 29 šaulių teritorinį korpusą, 184 divizijos 260 pulką 3-iosios kulkosvaidžių kuopos vadu. Prasidėjus karui kartu su 262 šaulių pulku A. Bernadišius pasitraukė iš Sovietų armijos.
Reorganizavus Lietuvoje pasilikusias kariuomenės dalis, 1941 m. liepos mėn. buvo paskirtas į 2-ąjį apsaugos pulką, tačiau po dviejų savaičių išėjo į atsargą ir iš Vilniaus išvyko gyventi į tėviškę. Buvo Lietuvos laisvės armijos narys, nuo 1942 m. priklausė Troškūnų valsčiaus organizacijai, kuriai vadovavo kpt. A. Švilpa.
Atgimimo laikotarpiu A. Bernadišius aktyviai įsitraukė į visuomeninę veiklą, yra Atsargos karininkų sąjungos narys. 1991 m. A. Bernadišiui suteiktas dimisijos kapitono, o 1997 m. – dimisijos majoro laipsnis. 2004 m. apdovanotas Krašto apsaugos sistemos lygmens medaliu civiliams „Už nuopelnus“.
