Kaimo šviesuolių pora užgeso vienas po kito

Čia amžino poilsio atgulę ir S.Čekanausko tėvai, seneliai.

Gimę tais pačiais 1927-ais metais, tik ji pusmečiu anksčiau, iškeliavo anapilin beveik kartu.

Sausio 14-osios vakarą 19 valandą užgeso moters gyvybė, o kitą vakarą 18 valandą 30 minučių paskui ją į amžinybę iškeliavo vyras.

„Mama išsivedė tėvelį. Jis buvo labai silpnas, todėl nesakėme apie mamos mirtį.

Bet turbūt kažką pats nujautė, nes tarp jų ryšys buvo labai stiprus.

Ant mano rankų Daugų slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje mirė mama.Kitą dieną ją pašarvojome Alytuje. Labai skaudu, kad paskutinę akimirką nebuvau šalia tėvelio. Atskubėjau, kai jis buvo ką tik užgesęs.

Taip vienas šalia kito ir buvo pašarvoti. Beveik kartu abu atsidūrė ir Alytaus apskrities ligoninėje.

Pernai gruodžio 18 dieną tėtį ištiko insultas. Po dviejų dienų nuo tokio streso sutriko mamai širdies ritmas“, - pasakojo jų dukra gydytoja Ramunė Gaisrienė, jau keturiolika metų esanti Alytaus rajono savivaldybės tarybos narė.

Iš karto abiejų tėvų netektį skaudžiai išgyvena ir jos brolis Gintaras Čekanauskas, Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas, buvęs jo pirmininkas.

Čekanauskai, užauginę du vaikus - dukrą ir sūnų, sulaukę keturių anūkų ir vieno proanūkio rugpjūčio mėnesį būtų šventę 59-ąsias vestuvių metines.

Jie mokytojavo įvairiose mokyklose, o paskutine darboviete tapo dabartinė Daugų verslo ir technologijų mokykla.

Prieš šešis dešimtmečius Meškučių kaime mokyklos direktore dirbusi Bronė susipažino su iš sovietinės armijos grįžusiu Stasiu ir netrukus sukūrė tvirtą šeimą, tapusia pavyzdžiu ne tik savo vaikams.

Stasys mokytoju tapo vėliau, nes studijuojant pedagoginiame institute jo patriotizmas užkliuvo tuometei valdžiai. Todėl buvo išprašytas iš instituto ir išsiųstas į sovietinę armiją.

Dukra sakė, kad tėvai jai ir broliui tapo pavyzdžiu, kaip ir galima laikantis Dešimt Dievo įsakymų gyventi sąžiningai, draugiškai, tvarkingai, padėti kiekvienam žmogui, kuriam prireikia pagalbos.

„Tai buvo tikrų senovinių inteligentų šeima, kurios yra vietos bendruomenės ir visos Lietuvos moralės pagrindas.

Puikiai išauklėti savo tėvų jie tai perdavė savo vaikams dukrai Ramunei ir sūnui Gintarui, o šie savo atžaloms.

Ir aplinkiniams ši pora visada buvo šviesus pavyzdys. Jie kiekviename matė tik grožį, su niekuo nesipyko.

Bronė dirbo biologijos ir chemijos mokytoja, o Stasys - lituanistas.

Jis puikia dikcija žavėdavo visus, rasdamas ypatingai nuoširdžių žodžių ir liūdnomis, ir linksmomis progomis.

Lai šie Stasio šimtus kartų kitiems tarti žodžiai palydi jį su žmona kelyje į Amžinybę“, - sakė Daugų seniūnijos seniūno pavaduotojas Algirdas Marčiukonis.