Sužinojęs, kad likviduojama jo darbovietė, o darbdavys dar nesumokėjo penkių mėnesių atlyginimo, 2009 metų vasario pradžioje įtampos nebeištvėrė klaipėdietis Arvidas Koniauskas.
Nebematydamas išeities vyras iš medžioklinio šautuvo namuose paleido kulką sau į galvą.
Nors patyrė labai sunkius sužalojimus, klaipėdietis liko gyvas. Kulka perskrodė veidą ir smarkiai jį sudarkė.
„Plastikos chirurgai man galėtų atkurti žandikaulį, kad išvaizda būtų bent panaši į ankstesnę, tačiau tam reikia pinigų. Už dyką tokių operacijų niekas nedaro.
Todėl po to šūvio stengiuosi mažiau bendrauti su žmonėmis, vengiu kartu sėsti prie stalo, kad jie, matydami sudarkytą mano veidą, nepatirtų nemalonumų“, – pasakojo 53 metų A.Koniauskas.
Teko amputuoti dalį veido
Tuo metu A.Koniauskas dirbo Klaipėdos požeminių tinklų tiesimo bendrovėje „Pokomsta“ ekskavatorininku. Bet jau kelis mėnesius darbuotojams čia nebuvo mokami atlyginimai.
Žinia, kad įmonei iškelta bankroto byla, buvo paskutinis smūgis, galutinai išvedęs iš pusiausvyros A.Koniauską.
Vakare jis buvo susitikęs su darbdaviu, o sugrįžęs į namus žmonai vėl guodėsi dėl problemų darbe.
O po kelių valandų paleido į save šūvį. Į kambarį įpuolusi žmona pamatė ant sofos sukniubusį vyrą. Ant stalo gulėjo pranešimas apie bankrotą.
Į ligoninę išgabentam vyrui teko amputuoti dalį veido, buvo atlikta rekonstrukcinė operacija.
Po šios tragedijos „Pokomstos“ vadovas buvo priblokštas. Jis teigė guodęs Arvidą, jog tai – ne pabaiga, gal viskas susitvarkys.
Jausdama, jog vyro savijauta prasta, žmona siūlė jam nueiti pas psichologą, tačiau jis aiškino, kad pagalbos nereikia.
Žmonai net netoptelėjo į galvą, kad nelaimę gali prišaukti namuose legaliai laikomas šautuvas. Arvidas buvo medžiotojas, apie taiklią ranką liudijo keletas jo turimų medžioklės trofėjų.
Ištikus nelaimei moteris baiminosi, kaip reikės pragyventi, nežinojo, kur gauti pinigų vyrui gydyti. Ji neseniai buvo praradusi darbą, o darbo birža nieko nesiūlė. Viena dukra tuo metu buvo tik aštuntokė.
Vidurinė duktė gyveno Didžiojoje Britanijoje ir netrukus po šeimos nelaimės susilaukė naujagimės. Vyresnėlė su šeima buvo įsikūrusi Vokietijoje ir augino sūnų.
Svarbu nekaupti pykčio
„Dabar mano žmona gyvena ir dirba Anglijoje. O tuomet gimusiai anūkei jau penkti metai – vasarą buvo atvažiavusi su tėvais į Lietuvą“, – pasakojo po bandymo nusižudyti gyvas likęs A.Koniauskas.
Dėl savo tragedijos jis nekaltino buvusios darbovietės.
„Ne vieną dieną ir ne pusę metų viskas kaupėsi. Dirbau ne vienoje vietoje ir vis tekdavo maldauti atlyginimo.
Namuose irgi nebuvo ramybės – reikėjo pinigų pragyventi. Žmona darbo neturėjo, mano motina susirgo, vaikus reikėjo auginti, – kalbėjo A.Koniauskas. – Neslėpsiu, mėgau ir gramą padaryti – kartais iš nevilties, kartais visai be reikalo. Juodos mintys aplankydavo ir anksčiau – kaupiau tą purvą, kaupiau ir nebeišlaikiau.“
Šiandien A.Koniauskas mano, kad susikaupusias problemas galėjo išspręsti kitaip.
Vyras svarsto, galbūt jam trūko žmogaus, su kuriuo būtų galėjęs išsikalbėti: „Pasikalbėdavome su bičiuliais prie stikliuko ir atrodydavo, kad palengvėjo. O rytą – dar blogiau.“
Psichologo pagalbos jis nepasigenda. Prieš išeidamas iš ligoninės kalbėjosi su specialistu.
„Manau, kad užklupus juodoms mintims reikėtų pakeisti aplinką, kur nors išvykti ilgesniam laikui. Gal išvykus pavyktų užsidirbti. Svarbiausia – neleisti susikaupti pykčiui“, – mano A.Koniauskas.
Iš bankrutavusios darbovietės jam nepavyko atgauti visų uždirbtų pinigų.
„Man buvo skolingi 13 tūkstančių litų, gavau tik 7 tūkstančius, ką padarysi“, – ramiai dėstė A.Koniauskas, dabar užsiėmęs ūkininkavimu.
