Dembavos tragedijos tyrėją sutrikdė tik dviejų mergaičių lavonai

Specialia juosta atitverta nusikaltimo vieta, joje sukiojasi baltais kombinezonais apsitempę specialistai ir ieško žudikų paliktų pėdsakų. Spragsi fotoblykstės, kiekvieną smulkmeną fiksuoja ekspertų vedžiojama filmavimo kamera, čia pat stovi ir įvairiausios laboratorinės technikos prikimštas automobilis – tai ne scena iš detektyvinio filmo, o Kriminalistinių tyrimų biuro Kriminalistinio aptarnavimo skyriaus darbuotojų kasdienybė.

Daugiau nuotraukų (1)

Gailutė Kudirkienė (www.panskliautas.lt)

Mar 6, 2014, 7:07 AM, atnaujinta Feb 15, 2018, 4:29 PM

Pradeda vynioti nusikaltimo siūlą

Svečiuojamės Panevėžio Kriminalinio aptarnavimo skyriaus vadovo, daktiloskopijos specialisto Olego Kazancevo kabinete.

Šio kabineto puošmenos – ant sienos kabančios įrėmintos meninės fotografijos ir lentyna su senų fotoaparatų kolekcija. Jei ne aistra fotografuoti, O.Kazancevas, diplomuotas filologas, vargu ar būtų užsivilkęs pareigūno uniformą.

Pomėgis spragsėti fotoaparatu dabar tapo viena jo darbinių pareigų, tik objektyvo taikiniai dažniausiai būna šiurpūs: kraujas, sumaitoti kūnai, žudynių vietos, įrankiai, žaizdos, nusikaltimo aplinka.

Kriminalinio aptarnavimo skyriaus darbuotojai pirmieji atvyksta į įvykio vietą, apžiūri plėšimo, smurto ar avarijos vietą, paima reikalingus mėginius, išžvalgo teritoriją. Jų surinkti įkalčiai bylose turi didelę įrodomąją vertę, o klaidos gali būti labai skaudžios. Ekspertų užfiksuotos detalės būna pagrindinė medžiaga, iš kurios tyrėjai ima vynioti nusikaltimo siūlą.

Jausmams vietos nėra

Vienas iš kraupiausių nesenų nusikaltimų, kurio vietoje irgi plušėjo Kriminalistinio aptarnavimo skyriaus specialistai, buvo pernai rugsėjo gale Dembavos apylinkėse išprievartauta ir automobilio bagažinėje sudeginta nepilnametė V.Žemkalnio gimnazijos moksleivė.

Prievartautojų vežiojama į mašinos bagažinę įmesta mergina tris kartus skambino Bendrojo pagalbos centro numeriu, tačiau operatorėms nepavyko nustatyti jos buvimo vietos. Policijos pareigūnai automobilį rado, kai jis jau degė.

Prie suanglėjusios aukos ir automobilio griaučių įvairių sričių specialistai triūsė 6 valandas.

O.Kazancevas nenorėjo pasakoti, ką jautė ir galvojo toje kraupioje vietoje.

„Įvykio vietoje niekad „nejungiu“ žmogiškų jausmų, jie trukdo tyrimui. Ir atėjusiems naujai dirbti sakau: jei tik duosi valią emocijoms, gailesčiui, nematysi visos situacijos. Jausmai daug ką iškreipia, išjungia, nebeleidžia mąstyti. Ne visada pavyksta atsiriboti, bet stengiuosi“, – sako O.Kazancevas.

Informacija – per dvi minutes

Nusikaltimai, kai žudikai sudegina žmogų gyvą, kriminalistikos istorijoje yra reti.

Vargu ar kriminalistai galėjo rasti pirštų atspaudų ant sudegusio automobilio. Tad ko ketvirtadalį paros ieškojo?

„Įprastinė darbo schema – kuo greičiau atitverti teritoriją, kad pašaliečiai nieko nesugadintų, ir kuo greičiau paimti trumpiausiai išliekančius pėdsakus – kvapus. Patikrinome labai didelę teritoriją. Buvo ieškota daiktų, įrodančių padegimą, indų likučių, degtukų, žiebtuvėlių. Mašinos viduje kvapų pėdsakų neliko, bet jų liko ant kitų, nesusietų su nusikaltimo aplinka, objektų. Avalynės atspaudai, pėdų kvapas, rankų atspaudai, biologiniai pėdsakai, iš kurių galima atsekti asmenų DNR“, – aiškino O.Kazancevas.

Skyriaus vadovas negalėjo atskleisti, ką konkrečiai ekspertai rado, bet jų akylumas labai prisidėjo prie to, kad įtariamieji 22 metų Panevėžio rajono gyventojas Deividas Antanaitis, 33 metų panevėžietis Julius Jokubaitis ir jo 21 metų brolis Artūras Jokubaitis buvo sulaikyti tą pačią dieną.

Pareigūnas atidaro tarnybinį lagaminą. Jame didinamasis stiklas, žirklės, pincetai, į reples, gnybtus ir atsuktuvus panašūs įrankiai, vienkartinės pirštinės, specialios pastos, kurias sumaišius labai greit galima padaryti reikiamo objekto paviršiaus atlieją.

O.Kazancevas rodo prietaisą, kuris kriminalistams labai palengvina nusikaltėlių paieškas. Tai daktiloskopijos duomenų bazė. Į vyrišką delną telpantis pultelis turi tiesioginį ryšį su šalies duomenų baze. Jei žmogus kartą buvo atsidūręs teisėsaugos akiratyje, jo pirštų atspaudai bus ir policijos registre. Radus nors fragmentą piršto atspaudo nesunkiai galima nustatyti asmenybę, informacija iš bazės ateina per 2 minutes.

Piršto atspaudas nesikeičia

Žmogaus rankų ir kojų pirštų, delnų ir pėdų odos raštai visą gyvenimą lieka tie patys, jie nesikeičia, tik žmogui augant šiek tiek didėja.

„Pasaulyje dar nebuvo dviejų vienodų pirštų raštų“, – sako O.Kazancevas.

Specialistai pirštų atspaudus klasifikuoja pagal jų bendras skiriamųjų raštų formas: apvalūs, kilpiniai, lankiniai, netaisyklingi ir panašiai.

„Nestudijavau, kaip pirštų odos raštai susiję su charakteriu, bet pasaulio specialistai yra atkreipę dėmesį, kad tam tikrų sąsajų yra. Vienas vilnietis daktiloskopijos specialistas labai domisi delnų linijų ir charakterio ryšiu. Bet tai nelaikoma tikru dalyku, tik hipotezėmis“, – sakė panevėžietis.

Iš padariusio nusikaltimą asmens imami ir pirštų, ir delnų atspaudai.

Kompiuterio ekranas, prie kurio stovi pirštus prie tam tikro įtaiso pridėjęs įtariamasis, yra nedūžtantis, pats kompiuterio korpusas metalinis.

„Vienas, atvestas dėl pirštų atspaudų, šoko pro langą, bet pataikė į aptvarą su mūrine siena. Dabar visi langai su grotomis. Kiti, įtūžio pagauti, smogia į ekraną, bando daužyti kompiuterį“, – agresyvių piliečių reakcijas nupasakojo O.Kazancevas.

Kuprinėje vežė vestuvių tortą

O.Kazancevas į Panevėžį atvyko prieš 24 metus.

„Esu meilės emigrantas“, – šypsosi paskui lietuvaitę į mūsų šalį atsekęs vyras. Jis gimė ir augo Rusijoje, Permės srityje esančiame Solikamske. Būdamas penkiolikmetis kartu su tėvais persikraustė į Ukrainą, Dnepropetrovską.

O.Kazancevas buvo gabus tiksliesiems mokslams, paraleliai su vidurine baigė fizikų-matematikų mokyklą. Bet studijuoti pasirinko rusų filologiją Kijevo universitete. Septyneriais metais jaunesnė jo sesuo irgi pasirinko kalbos studijas. Dabar ji dirba ambasadoje Kijeve.

„Mane viliojo galimybė išmokti aiškiai dėstyti mintis, mokykloje tie dalykai sekėsi prasčiau nei tikslieji mokslai, norėjau mokytis to, ką nepakankamai moku“, – pasakojo vyras.

Pagal studijų mainų programą į Kijevo universitetą iš Vilniaus universiteto atvyko studentė Virginija.

Abipusė simpatija baigėsi vestuvėmis. Jos vyko Panevėžyje. Trečią dieną po vestuvių O.Kazancevas turėjo laikyti įskaitą. Studijų draugams į Ukrainą jis kuprinėje nuvežė lietuvišką naminį tortą.

„Padėjau ant stalo ir 20 minučių buvo tylu, kol draugai tortą kirto. Kai baigė ir surinko visus trupinius, sako, važiuok dar, mes už tave visus egzaminus išlaikysim. Namie keptas „Napoleonas“ juos pavergė. Tų laikų moterų kepti tortai būdavo labai skanūs“, – į malonius prisiminimus paniro pareigūnas.

Mokytojo darbą iškeitė į uniformą

Baigęs mokslus jaunikis į Lietuvą atvažiavo 1989 metais. Įsidarbino rusų kalbos mokytoju 17-oje vidurinėje ir dirbo 9 metus.

Atvažiavęs į Lietuvą lietuviškai nemokėjo nė žodžio. Po 3 savaičių jau ėmė suprasti, ką apie jį šneka mokiniai. Šiandien O.Kazancevas kalba su panevėžietiškos tarmės atspalviu.

Kai ėmė mažėti pamokų, teko ieškoti papildomo uždarbio. O.Kazancevas gavo darbą fotolaboratorijoje. Ten nuotraukas darydavo pareigūnai. Bendraujant paaiškėjo, kad policijai reikia darbuotojo, gebančio gerai fotografuoti. Pasisiūlė, priėmė. Teko lankyti įvairius kursus, daug mokytis, gauti sertifikatus. Kriminalistinio darbo subtilybių O.Kazancevas mokėsi Švedijoje, ten atliko ir pareigūno praktiką, mokėsi tirti įvykio vietą.

„Dabar taip paprastai į policiją neateisi, o anuomet, prieš 16 metų, užteko aukštojo mokslo diplomo“, – sako pareigūnas.

O.Kazancevas su šeima dažnai lanko Ukrainoje gyvenančius tėvus, pas juos užsuka, kai važiuoja į Krymą. Kartu su tėvais mielai keliauja ir 17 metų dukra Julija.

Paniką sukėlė vaikas lavoninėje

Kriminalistinių tyrimų skyriuje ėmusio dirbti filologo nešokiravo mirties vaizdai.

„Nuo mažų dienų mane domino visokia technika, norėjau žinoti, kaip veikia mechanizmai, mėgau juos ardyti ir vėl priversti dirbti. Domino ir gyvo organizmo veikimas, dalyvaudavau biologijos olimpiadose“, – pasakojo jis.

Būdamas vos šešerių O.Kazancevas be baimės stebėjo skrodimo procesą. Tą kartą žuvo jo dėdė ir, kol tėvas tvarkė medicininius dokumentus, berniūkštis įspruko pro praviras lavoninės duris, kur prie giminaičio palaikų darbavosi patologoanatomas.

Vaikas išpūtęs akis spoksojo, kaip medikas negyvėlį skrodžia skalpeliu, apžiūrinėja organus, vėliau susiuva odą.

Mažylį išgąsdino ne pjaustomas žmogaus organizmas ar specifinis lavoninės kvapas, o isteriškas mediko klyksmas, kai jis atsisukęs pamatė nekviestą stebėtoją.

„Kas tą vaiką čia įleido?“ – rėkė patologoanatomas.

Skausmas – du kūneliai

Patyrusį ekspertą visgi sukrėtė mirtis. Prieš kelerius metus netoli miesto centro buvo rasti 9 ir 11 metų mergaičių lavonai. Jie gulėjo pakrantės melduose, prie tilto.

Spaudoje pasipylė straipsniai apie mįslingą mergyčių žūtį, buvo versijų, esą jas atviliojo į krūmus ir nužudė iškrypęs prievartautojas. Netoli vietos, kur gulėjo sustingę lavonėliai, krūmuose buvo rasti mergyčių dviračiai.

„Tėvai labai krimtosi, galvojo, kad mirtis smurtinė. Skrodimą atliko specialistai iš Vilniaus, jie atidžiai tyrinėjo skrandžio turinį, smegenis, vidaus organus. Iki tol visko buvau matęs, svarbesnių tyrimų metu dažnai tenka filmuoti patologoanatomų darbą, bet tas mažų vaikų vaizdas ant skrodimo stalo trikdė“, – sunkiais išgyvenimais dalijosi pareigūnas.

Tą kartą medikai patvirtino nesmurtinę mergaičių mirtį, nurodė, kad vaikai ne nuskendo, nebuvo nužudyti, o sušalo. Daugeliui tokios išvados atrodė neįtikinamos, nes buvo vasara, šiltos naktys ir dienos.

Ne visada taip, kaip atrodo

O.Kazancevas pasakojo, kad ne kartą susidūrė su atvejais, kai iš pirmo žvilgsnio akivaizdūs dalykai neatitinka realybės. Būna, kad žmonės leidžia įsisiautėti fantazijai, kuria savas nusikaltimo versijas ir nenori tikėti kruopščių tyrimų metu atskleistais faktais.

Panašiai nutiko, kai viename vienkiemyje kaimynai rado šeimininkės lavoną. Troboje gulėjęs negyvėlės kūnas buvo be galvos. Iš karto pasklido žinios, kad vieniša sodybos šeimininkė buvo netikėtai užpulta ir žiauriai nužudyta, esą nusikaltėliai jos galvą nukirto arba nupjovė. Žmonės spėliojo, kodėl žudikams reikėjo išsinešti nuo kūno atskirtą galvą.

Į įvykio vietą atskubėję ekspertai greit rado trūkstamą mirusiosios kūno dalį. Kaukolė voliojosi vienkiemio teritorijoje. Po tyrimų paaiškėjo, kad į moters namus įsibrovęs plėšikas moterį sumušė ir paliko gulėti surištą. Senutė mirė nuo kraujo išsiliejimo į smegenis. Galva nuo kūno buvo atskirta jau po mirties, ją nugraužti galėjo išbadėję šunys ir katės. Galva buvo gerokai apgraužta.

Kriminalinio aptarnavimo skyriaus ekspertai pluša ir avarijų, kurių metu žūsta žmonės, vietose, fiksuoja aukų patirtus sužalojimus, iš kurių vėliau bus sprendžiama, kas sėdėjo prie vairo.

„Jei važiavo kompanija, sudėtinga nustatyti, kas vairavo. Bet statistika rodo, kad vairuotojas dažniausiai išlieka gyvas. Žmogus pasąmonėje nori apsaugoti savo gyvybę ir nemąstydamas suka vairą taip, kaip jam saugiau“, – aiškino specialistas.

Būna, kad aukštyn kojom apvirtusi tiesa kelia juoką, o kartais ir grėsmę pareigūnų gyvybei.

„Apvogė butą. Atvykom po 20 minučių, o šeimininkai įteikė 3 lapų pavogtų daiktų sąrašą su kainomis. Realiai vieno kambario bute tiek daiktų net nebūtų buvę kur padėti“, – iš inscenizuotos vagystės juokėsi O.Kazancevas.

O.Kazancevas prisiminė įvykį Rokiškio rajone. Dėl namie smurtaujančio sutuoktinio pareigūnų pagalbos šaukėsi žmona.

Atvykę policininkai vyrą rado ramutėlį. Įkaušęs pilietis sėdėjo ant kėdės ir taikiai šnekėjosi su pareigūnais. Vos tik policininkas pradėjo apklausinėti žmoną, vyras akimirksniu pašoko, griebė 70 centimetrų ilgio peilį ir puolė ant tvarkos sergėtojo. Laimė, pareigūnas panaudojo kovos veiksmus, išmušė peilį ir nusikaltėlį sulaikė. Tiesa, ir pats patyrė traumą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.