12-metis Oklando gyventojas serga pigmentiniu retinitu – paveldima liga, kuri ilgainiui atima regą. Tokia pati diagnozė nustatyta ir dviem jo vyresniems broliams, rašo „Lietuvos rytas“.
Bet pernai jo motiną Catherine Corbett pasiekė stingdanti žinia – jaunėlio liga progresuoja daug greičiau nei brolių ir jis apaks pirmasis. Todėl tėvai nutarė padovanoti berniukui įspūdžių, kuriais jis galėtų džiaugtis likusį gyvenimą.
Louisui buvo nurodyta sudaryti sąrašą vietų, kurias jis labiausiai norėtų pamatyti. Vaikas nurodė Didįjį Kanjoną JAV Arizonos valstijoje, JAV ir Kanadą skiriantį Niagaros krioklį, garsųjį dangoraižį „Empire State Building“, „Google“ būstinę Kalifornijoje.
Oklandiečių šeimos skausmui neliko abejingas jų kaimynystėje gyvenantis Warrenas Casey. Jis vadovauja Bostone veikiančiai programinės įrangos įmonei „Ceiba Solutions“.
Verslininkas įsteigė fondą, į kurį vos per mėnesį žmonės iš skirtingų pasaulio kampelių suaukojo 25 tūkst. JAV dolerių (63,7 tūkst. litų) Corbettų atostogoms. Likusią sumą pažadėjo padengti „Ceiba Solutions“.
„Tai labai jaudina. Žmonės mus taip palaiko“, – graudinosi berniuko motina.
Kovo 5-ąją išsipildė pirmoji Louiso svajonė. Bostone jis stebėjo NBA krepšinio rungtynes, kur žaidė jo mėgstama „Boston Celtics“ komanda.
Vietas krepšinio arenoje parūpino netoli Bostono gyvenanti Corinne Grousbeck, dirbanti Perkinso neregių mokykloje – vienoje seniausių tokių įstaigų JAV. Laimingas sutapimas: C.Grousbeck vyras – „Boston Celtics“ savininkas.
„Kai perskaičiau, kad jis – didelis šios komandos aistruolis, supratau, jog mes turime jį pakviesti į rungtynes. Corbettai nori sukurti vizualinių atsiminimų banką savo sūnui. Jiems dabar labai sunkus gyvenimo etapas“, – kalbėjo C.Grousbeck, kurios 21 metų sūnus apako dėl panašios į Louiso ligos.
Per „Boston Celtics“ ir „Golden State Warriors“ mačą, kurį stebėjo Louisas, JAV himną arenoje giedojo Perkinso neregių mokyklos auklėtiniai.
„Manau, kad toks dvylikametis kaip Louisas, pamatęs prieš visą tautą himną giedančius regos negalią turinčius vaikus, supras, kiek gali pasiekti akli žmonės. Tai jis ilgai prisimins“, – įsitikinusi C.Grousbeck.